Balnakilpė
Balnakilpė – žirgo aprangos dalis – balno grandis kojoms įstatyti, raiteliui pasistoti.
Istorija redaguoti
Manoma, kad balnakilpes pirmiausia pradėjo gaminti rytų klajoklių gentys. VI a. jas jau naudojo bizantiečiai, vėliau paplito Vakarų Europos šalyse. Lietuvoje seniausios balnakilpės yra iš X a. (Paulaičių piliakalnis ir kapinynas). Daugiausia apie 500, iš apie 50 vietovių balnakilpių rasta IX a. – [[XIV a. pradžios pilkapynuose, kapinynuose ir žirgų kapuose, prie žirgo griaučių, poromis.
Skiriama 12 balnakilpių tipų. Dažniausiai aptinkamos geležinės su lankeliu ir išlenkta arba tiesia pamina (pastarosios didesnės ir aukštesnės), kai kurios balnakilpės su ažūriniu lankeliu arba dantytu pakraščiu. Balnakilpės puoštos geometriniais raštais – trikampėliais, taškais, grioveliais, įkartomis, augaliniais bei gyvūniniais, kartais – antropomorfiniais motyvais. Randama ir labai prabangių balnakilpių, sidabruotų ir inkrustuotų spalvotųjų metalų vielute.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Laima Vaitkunskienė. Balnakilpė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 509 psl.