Balinis asiūklis
| Equisetum fluviatile |
|---|
 Balinis asiūklis (Equisetum fluviatile) |
| Mokslinė klasifikacija |
Balinis asiūklis (Equisetum fluviatile, sin. Equisetum limosum)[1] – asiūklūnų (Equisetophyta) skyriaus augalas, priklausantis asiūklių genčiai (Equisetum).
Daugiametis augalas, priklausomai nuo aplinkos sąlygų gali būti geofitas arba hidrofitas.[2] Auga stovinčių vandenų (upių, ežerų, balų, griovių) pakraščiuose, pakrantėse.[3] Vandeniui nusekus, dažnai atsiduria sausumoje. Mėgsta smėlingą, molingą, gausų organinių medžiagų dirvožemį, jis gali būti rūgštinės, bazinės ir neutralios terpės.[4]
Morfologija ir anatomija redaguoti
Augalas daugiametis[5], iki 120 cm aukščio.[4] Stiebas lygus, žalias, be šakelių arba su neišsišakojusiomis šakelėmis. Stiebo vidus tuščiaviduris. Didžiąją dalį stiebo skersmens sudaro centrinė ertmė. Stiebas susideda iš bamblių su tarpubambliais. Pirmas nuo stiebo viršaus bamblys dažnai yra mažesnis už šalia esančią lapų makštį. Lapų makštys glaudžiai apkabina stiebą, jų pakraščiai yra juodos spalvos. Strobilas trumpas, bukas, stiebo viršuje esantis darinys.[3]
Dauginimasis redaguoti
Sporifikuoja birželio – liepos mėnesiais.[4] Strobilas yra kiaušiniškos formos, jis sudarytas iš eilėmis išsidėsčiusių, sporas brandinančių struktūrų – sporangioforų. Jie yra nežymiai išsikišę, šešiakampio formos, o spalva priklauso nuo brandos lygio, gali būti: šviesiai žali, rusvi, juodi arba pilki. Sporangioforai dažnai yra tamsiausia strobilo dalis. Atėjus vasarai sporos subręsta ir yra išlaisvinamos iš sporangioforo. Jos yra platinamos vėjo bei vandens pagalba.[6] Sporos skersmens dydis svyruoja nuo 34 iki 45 µm.[7] Žiemą stiebai sunyksta ir supūva, tačiau kitais metais iš šakniastiebių sudygsta nauja šių augalų kolonija, kadangi jie atsparūs šalčiui.[6]
Gametofitą sudaro moteriškos ir vyriškos lyties individai. Gametofito plokštelės pavidalo dariniai galuose nusmailėja, būna siūliški. Anteridžių ilgis yra 6 – 8 kartus didesnis už jų plotį, kartu su 8 pailgėjusiom dengiamosiomis ląstelės sudaro vainiką, archegonės taip pat pailgėjusios.[7]
Panaudojimas redaguoti
Balinio asiūklio jauni ūgliai gali būti vartojami maistui[3] nedideliais kiekiais ir tinkamai apdorojus karščiu arba išdžiovinus. Jame aptinkamas fermentas – tiaminazė, kuris skatina vitamino B neįsisavinimą organizme, todėl vartojant dideliais kiekiais galima smarkiai pakenkti sveikatai.[4] Suaugę ūgliai buityje gali būti naudojami kaip šveitimo priemonė.[3] Šiame augale gausu sicilio dioksido, kuris naujausiais tyrimais yra mezosporinės struktūros, hierarchinė fibrilinė biogeninė medžiaga, kuri yra ekonomiška ir nekenksminga aplinkai. Ji gali pakeisti fizines ir chemines savybes, suteikti naujų galimybių absorbcijos, katalizės, chromatografijos, dujų kaupimo ir sensorinių jutiklių srityse.[5] Taip pat, augale aptinkama keletas alkaloidų, tokių kaip nikotinas.[4]
Paplitimas redaguoti
Auga Lietuvoje, plačiai paplitęs šiaurinėje Šiaurės Amerikos dalyje bei Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato zonose.[3]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ [1] Archyvuota kopija 2020-02-21 iš Wayback Machine projekto. The plant list
- ↑ J. R. Naujalis ir kiti., 2009. Botanikos praktikos darbai. Archegoniniai ir žiediniai augalai. Vilniaus universiteto leidykla.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 [2] Native plant trust. Go botany
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 [3]Plants for a future. Equisetum fluviatile – L.
- ↑ 5,0 5,1 Rui-an Huang et al., 2020. ACS Applied Materials & Interfaces. Highly Hierarchical Fibrillar Biogenic Silica with Mesoporous Structure Derived from the Perennial Plant Equisetum Fluviatile. 12 (31), pp.35259
- ↑ 6,0 6,1 [4] Water horstail
- ↑ 7,0 7,1 [5] Internet archive. Way back machine.