Avizo ordinas (port. Orden militas de Sao. Bento d'Aviz) arba Evoros ordinas, Šv. Benedikto ordinas, Portugalijos riterių brolija – 1136 m. Portugalijoje kovai su musulmonais maurais įsteigtas katalikų karinis ordinas.

Avizo ordino kryžius

Istorija redaguoti

Įkurtas 1136 m. Evoroje. Portugalijos karalius Alfonsas I ordinui atidavė Aviso miestą ir sritį. 1204 m. ordino statutą patvirtino popiežius Inocentas III. 12131385 m. ordino vyriausias vadovas buvo Kalatravos ordino didysis magistras, o nuo 1385 m. turėjo savo atskirą magistrą.[1] Avisų ordino didysis magistras Jonas I Gerasis buvo 1385–1580 m. Portugaliją valdžiusios Avisų dinastijos pradininkas.

1250 m. ordinas padėjo kastiliečiams užimti Seviliją. Nuo 1541 m. ordino didžiojo magistro vardas tapo vienu Portugalijos karaliaus titulų. Nuo 1541 m. turėjo 21 riterį. 1789 m. karalienės Marijos paverstas pasaulietiniu kariniu ordinu, kuriam priklausė karininkai, ištarnavę ne mažiau kaip 20 metų. 1835 m. Avizo ordinas panaikintas, kai daugumos ordinų turtas Portugalijoje buvo nacionalizuotas, o patys ordinai paleisti.

Tradicinis ordino simbolis yra žalias kryžius su lelijos formos galais. Brolijos skiriamasis ženklas, vadinamasis Avisų ordinas, 17891910 m. buvo Portugalijos, o 18231890 m. ir Brazilijos karinio jūrų laivyno 5 laipsnių apdovanojimas.[2]

Šaltiniai redaguoti

  1. Lietuviškoji enciklopedija. Kaunas:1934. P.462.
  2. Avizo ordinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 349 psl.