Automagistralė
Automagistralė (liaud. iš it. autostrada) – motorinių transporto priemonių (pvz. automobilių, motociklų, sunkvežimių) eismui skirtas, sankryžų neturintis kelias.
Savybės redaguoti
Turi skiriamąją juostą, ir priklausomai nuo jos pločio, turi aptvarus, kurie avarijos atveju apsaugotų nuo įvažiavimų į priešpriešinę juostą.
Jose įrengti kelkraščiai, skirti sustoti eismo įvykio ar gedimo atveju. Jie neskirti sustojimui ar stovėjimui, tai pavojinga. Automagistralėse įrengtos poilsio aikštelės, kuriose veikia kavinės, degalinės, parduotuvės.
Susisiekimui tarp automagistralės ir kito kelio naudojamos įvažos ir nuovažos, su greitėjimo arba lėtėjimo juostomis, skirtomis užvažiuoti arba nuvažiuoti nuo magistralės: lėtėjimo juostoje sumažinamas greitis iki nuovažos ir padidėjus transporto priemonės posūkio ašiai, saugiai įveikiamas posūkis. Greitėjimo juostoje, įvažiuojant į pačią magistralę, įsibėgėjama iki automagistralės greičio ir atsižvelgus į automagistrale važiuojantį transportą, saugiai įvažiuojama į magistralę.
Yra žemesnės kategorijos, žemesnio aptarnavimo lygio, specialiai motorinėms transporto priemonėms skirti keliai, kuriuose leidžiamas mažesnis greitis. Tokiuose keliuose dažnesnis įvažų/nuovažų kiekis, galimos šviesoforais reguliuojamos arba žiedinės sankryžos. Kai kuriose valstybėse tokie keliai gali turėti tik 2 juostas, tačiau su atskirtu vietiniu ir tranzitiniu srautais. Jų pavadinimas Lietuvoje – automobilių kelias arba greitkelis (skirtingose šalyse jie vadinami skirtingais vardais).
Istorija redaguoti
Po Pirmojo pasaulinio karo, padaugėjus automobilių, atsirado automagistralių poreikis. Norėta, kad tarpmiestinis susisiekimas taptų greitesnis, saugesnis ir patogesnis.
Italijoje suprojektuotas pirmasis kelias su skiriamąja juosta. 1924 m. rugsėjo 21 d. jis atidarytas. Sujungė Milaną ir Varezę. Autostrada vadinosi Autostrada dei laghi (Ežerų autostrada). Nors ir buvo su skiriamąja juosta, ji turėjo tik po vieną juostą kiekvienai krypčiai ir neturėjo jokių skirtingų lygių sankryžų.
1935 m. atidaryta pirmoji nuo aplinkinių srautų atskirta automagistralė. Kelias jungė Frankfurtą ir Darmštatą.
Pasaulyje redaguoti
Didžioji Britanija redaguoti
Vadinasi motorway.
Dabartinis jų ilgis yra >2000 mylių (~3230 km). Didžiausias leidžiamas greitis – 70 mylių per valandą (110 km/h).
Istorija redaguoti
1958 m. pastatyta pirmoji automagistralės atkarpa, kaip Prestono aplinkkelis (dalis M6 automagistralės). 1959 m. atidarytas didesnis automagistralės ruožas, jungiantis Kriką su Berigrouvu.
1972 m. automagistralių tinklas pasiekė 1000 mylių (1609 km), o 1996 m. – 2000 mylių (3219 km).
Italija redaguoti
Vietinis pavadinimas – autostrada.
Dabartinis visų automagistralių ilgis – apie 6400 km. Dauguma ruožų apmokestinti. Ribojamas greitis lengviesiems automobiliams – 130 km/h, jei turi bent po tris juostas į kiekvieną pusę ir elektronines saugos priemones – 150 km/h.
Istorija redaguoti
Pirmoji 85 km ilgio automagistralė buvo atidaryta 1924 m. rugsėjo 21 d. ir sujungė Milaną su Vareze. Autostrada buvo pavadinta „Autostrada dei laghi“ (Ežerų autostrada). Tai buvo pirmasis toks ruožas pasaulyje. 1925 m. birželio 28 d. ruožas buvo pratęstas per Komo ežerą iki Šveicarijos sienos.
Prieš II pasaulinį karą buvo pabaigti šie automagistralės ruožai: Neapolis–Pompėja, Paduva–Venecija, Milanas–Turinas, Milanas–Bergamas–Breša, Roma–Ostija.
Lietuva redaguoti
Vietinis oficialus pavadinimas – Automagistralė ir reiškia magistralinį kelią, skirtą tik motorinėms transporto priemonėms. Šnekamojoje kalboje labiau vartojamas terminas autostrada.
Bendras automagistralių ilgis Lietuvoje – 387 km. Didžiausias leidžiamas greitis – 130 km/h (vasarą) ir 110 km/h (žiemą). Lietuva yra vienintelė Baltijos valstybė, turinti automagistrales.
Atkarpos redaguoti
- A1 – automagistralės atkarpos Giraitė–Jakai (tarp Kauno ir Klaipėdos), Grigiškės-Vievis ir Vievis-Kaunas (tarp Vilniaus ir Kauno)
- A2 – automagistralės atkarpa Vilnius–Šilagalys (tarp Vilniaus ir Panevėžio)
- A5 – automagistralės atkarpa Jurginiškiai–Puskelniai (tarp Marijampolės ir Kauno)
Istorija redaguoti
XX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje, atgavus Vilniaus kraštą, atsirado planų nutiesti Lietuvoje pirmąją automagistralę, jungiančią atgautą Vilnių, su tuometine sostine Kaunu. 7-ajame dešimtmetyje, kai Lietuva jau buvo TSRS sudėtyje, buvo pradėtos statybos ir 1970 m. lapkričio 3 d. kelias buvo atidarytas. Tuo metu tai buvo laikoma viena moderniausių automagistralių regione.
Praėjus metams po atidarymo – 1971 m. palaipsniui pradėta statyti „Kaunas–Klaipėda“ automagistralė, nes senasis Žemaičių plentas ėmė nebetenkinti didėjančių transporto srautų. 1987 m. rugsėjo 1 d. buvo užbaigti paskutiniai darbai. Tuo metu buvo statoma ir automagistralė, jungianti Vilnių su Panevėžiu, ji buvo pilnai pabaigta, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę.
Ateities planai redaguoti
Ilgą laiką naujos automagistralės nebuvo statomos, esamų automagistralių pakako, tačiau pastaraisiais metais vis labiau didėja poreikis turėti automagistralės jungtį su Lenkija, nes labai išaugęs transporto srautas su šia valstybe. Pirmieji darbai jau pradėti. Ateities planuose yra sujungti Kauną ir Panevėžį, bei Panevėžį ir Rygą automagistrale, automagistralės statusą suteikti ruožui tarp Vilniaus ir Kauno.
Vokietija redaguoti
Vietinis pavadinimas – Autobahn. Skirtingai nei daugelyje šalių, Vokietijos automagistralės pasižymi tuo, kad daugelyje ruožų greitis yra neribojamas, nustatytas tik rekomenduojamas greitis – 130 km/h. Automagistralių tinklas yra gana gerai išplėtotas, jungiantis didelę daugumą didesnių miestų.
Istorija redaguoti
Pirmoji atskirta nuo aplinkinių srautų automagistralė buvo atidaryta 1935 m. Kelias jungė Frankfurtą ir Darmštatą. Tai tuomet buvo svarbi magistralė greičio rekordų siekėjams. Tuometinė Nacistinė Vokietija automagistralių statybas labai plėtojo, siekė, kad automobiliu būtų galima greitai ir patogiai susisiekti su daugeliu didesnių miestų. Po Nacistinės Vokietijos žlugimo, automagistralių plėtra nesustojo, kadangi naudojimasis automobiliais vis labiau didėjo.
Nuorodos redaguoti
- http://www.automagistrale.lt Archyvuota kopija 2016-01-19 iš Wayback Machine projekto.
|
Šis straipsnis apie transportą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |