Australijos politinė sistema

Australija yra nepriklausoma valstybė, tačiau įeina į Britų Sandraugą (Commonwealth of Nations). Australija pagal politinę santvarką yra: pagal administracinį teritorinį suskirstymą – federacija, pagal valdymo formą – konstitucinė monarchija. Aukščiausias įstatymas – rašytinė Australijos Konstitucija.

Australijos atstovų rūmų salė

Australijai būdinga trijų lygmenų valdžios sistema: nacionalinis lygmuo (įstatymų leidžiamoji valdžia – Atstovų Rūmai ir Senatas, įstatymų vykdomoji valdžia – Vyriausybė ir teisminė valdžia); valstijų ir teritorijų lygmuo; vietos savivalda (apie 900 savivaldybių). Nacionaliniame lygmenyje esančių valdžios šakų galios yra nustatytos konstitucijoje, o likę dalykai priklauso valstijų kompetencijai.

Institucijos redaguoti

Australijos valstybės vadovas – karalius, šiuo metu tai Jungtinės Karalystės karalius Karolis III. 1973 m. spalio 19 d. karalienė Elžbieta II Australijos Vyriausybės rūmuose, Kanberoje, pasirašė savo sutikimą ir nuo to laiko Jungtinės Karalystės monarchas yra oficialiai tituluojamas kaip „Australijos karalius“ arba „Australijos karalienė“.[1] Karalių Australijoje reprezentuoja generalinis gubernatorius, o kiekvienoje valstijoje – gubernatorius. Savivaldžiose teritorijose (išskyrus Australijos sostinės teritoriją) karalių atstovauja administratorius.

Ministrų kabinetą parenka generalinis gubernatorius iš federacinio parlamento narių tarpo patariant premjerministrui. Monarchija yra paveldima; generalinį gubernatorių skiria monarchas; po įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimų generalinis gubernatorius paprastai skiria daugumos partijos arba daugumos koalicijos lyderį premjerministru trejų metų laikotarpiui

Dviejų rūmų Federacinis parlamentas susideda iš Senato ir Atstovų rūmų. Federacinio parlamento galios nustatytos Konstitucijoje.

Šaltiniai redaguoti

  1. „Royal Style and Titles Act 1973 (Cth)“. Museum of Australian Democracy. Nuoroda tikrinta 2022-09-09.