Astianaktas (sen. gr. Ἀστυάναξ = Astyánax) – graikų mitologijos personažas, Andromachės ir Hektoro sūnus. Iš pagarbos Hektorui trojėnai taip praminę Skamandriją („miesto valdovą“).[1]

Raudonfigūris krateras, vaizduojantis Astianaktą ir jo tėvus (~370–360 m. pr. m. e.)

Achajams užėmus Troją, šie nusprendę nustumti Astianaktą nuo miesto sienos, nes būta pranašystės, esą jis vėl atkursiąs Trojos valstybę. Pasak vėlesnės mito atmainos, Astianaktas išsigelbėjęs, atstatęs Troją, o Mažojoje Azijoje įkūręs daugelį miestų.[1]

Išnašos redaguoti

  1. 1,0 1,1 Aleksandra Veličkienė. „Antikos mitologijos žinynas“, Kaunas, „Šviesa“, 2008, 63 psl.