Asperno-Eslingo mūšis

Asperno-Eslingo mūšis – susirėmimas tarp Prancūzijos imperijos kariuomenės, vadovaujamos Napoleono, ir Austrijos imperijos kariuomenės, vadovaujamos erchercogo Karlo. Мūšis įvyko 1809 m. gegužės 21 – 22 d., Prancūzijos karo su Penktąja koalicija metu.

Padėtis prieš mūšį redaguoti

1809 m. Austrija ir Jungtinė Karalystė sudarė Penktąją antiprancūziškąją koaliciją. 1809 m. balandį Austrija nutraukė taikos sutartį su Prancūzija. Balandžio 9 d. Austrijos kariuomenė įsiveržė į Prancūzijos sąjungininkės Bavarijos karalystės teritoriją. Napoleonas subūrė 170 tūkst. kareivių. Balandžio 21 – 23 d. vykusiuose mūšiuose trečdalis Austrijos junginių buvo sumušti. Balandžio 27 d. Bavarija buvo išvaduota. Gegužės 11 d. Napoleonas persekiodamas Austrijos armiją užėmė Vieną. Austrijos kariuomenė atsitraukė į kairįjį Dunojaus krantą ir sugriovė visus tiltus per jį. Žinodamas, kad Austrijos kariuomenė vykdo mobilizaciją ir ruošiasi pulti, Napoleonas nusprendė forsuoti Dunojų iki Austrijos kariuomenės priartėjimo, o persikėlus per upę netikėta ataka sutriuškinti priešo pajėgas.

Mūšio eiga redaguoti

Prancūzų inžinieriai naktį iš gegužės 20 į 21 d. nutiesė kelis tiltus per Dunojų. Dar gegužės 20 d. iki 30 tūkstančių Prancūzijos karių persikėlė per upę ir užėmė Asperno ir Eslingo kaimus. Tačiau paaiškėjo, kad Austrijos kariuomenės daliniai su artilerija yra prie pat upės, nors ir nesiruošė pulti priešo. Tik tuomet, kai per Dunojų persikėlė iki 50 tūkstančių Prancūzijos karių, Karlas įsakė paleisti artilerijos ugnį į tiltus per Dunojų. Visą gegužės 21 d. vyko nuožmūs mūšiai dėl Asperno ir Eslingo. Vakare Austrijos kariuomenė įsitvirtino Asperne, o Prancūzijos – Eslinge. Naktį iš gegužės 21 į 22 d. Prancūzijos inžinieriai atstatė apgriautą tiltą, per kurį į kitą Dunojaus pusę persikėlė Napoleonas su 70 tūkstančių karių. Tuo tarpu Austrijos pajėgas sudarė apie 105 tūkstančiai karių ir 288 artilerijos pabūklų. Ryte Prancūzijos pajėgos ėmė pulti Asperną. Kaimas iš rankų į rankas perėjo 10 kartų. Napoleonas įsakė pulti Austrijos kariuomenės centrą, tačiau, atsakydamas, Karlas į mūšį įvedė rezervą – elitinius grenadierių dalinius. Prancūzijos pajėgos pateko į didžiulę priešo ugnį, kurios metu buvo mirtinai sužeistas ir Prancūzijos maršalas Žanas Lanas. Prancūzijos kariuomenė buvo atblokšta atgal, tačiau po to sekęs Austrijos pajėgų puolimas taip pat buvo nesėkmingas. Tuo pat metu sugriuvo svarbiausias Prancūzijos kariuomenės tiltas per Dunojų, o tai neleido Napoleonui perkelti rezervų per upę. Kitą naktį jis įsakė pasitraukti kariuomenei atgal per likusius tiltus. Austrijos kariuomenė nebepersekiojo besitraukiančio priešo.

Rezultatas redaguoti

Austrai nebuvo įveikti, o prancūzai patyrė didelių nuostolių. Abi pusės grįžo į prieš mūšį buvusią padėtį. Laikoma, kad mūšis tapo pirmąja Napoleono nesėkme, nes jo metu žuvo nemažai Napoleono karvedžių, tarp jų ir Žanas Lanas. Prancūzijai kilo grėsmė, kad į Austrijos pusę stos Prūsijos karalystė. Kita vertus, daug mažesnės Prancūzijos kariuomenės pajėgos iš esmės sugebėjo dvi dienas kautis su dvigubai gausesniu priešu. Abi pusės patyrė panašius nuostolius. Austrijos kariuomenė nevykdė tolimesnio Prancūzijos pajėgų puolimo, nes buvo labai išvargusi bei stokojo amunicijos. Tuo tarpu Napoleonas pradėjo kurti naują Dunojaus forsavimo planą.

Nuorodos redaguoti

Napoleono karai: Asperno-Eslingo mūšis

Vikiteka: Asperno-Eslingo mūšis – vaizdinė ir garsinė medžiaga