Armoniškių valsčius

54°02′š. pl. 26°54′r. ilg. / 54.04°š. pl. 26.90°r. ilg. / 54.04; 26.90

Armoniškių valsčius
Laikotarpis: XIX a.XIX a.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje
Adm. centras: Armoniškės,
Jarševičai,
Jasmanaucai (1874)
Rusijos imperija Rusijos imperija
Vilniaus gubernija Vileikos apskritis (186?–189?)

Armoniškių valsčius (rus. Германишская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje vidurio vakarų Baltarusijos teritorijoje. Centras – Armoniškės, vėliau – Jarševičai, Jasmanaucai.

Istorija redaguoti

Įkurtas XIX a. Vilniaus gubernijoje, 1867 m. valsčiuje buvo 1014 dirbančių gyventojų.[1]

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1869 m. 2213 295 kiemai [2] 39
1874 m. 2131 293 kiemai [3] 4 seniūnijos 37
1880 m. 2442 295 kiemai [4] 4 seniūnijos 39
1885 m. 2758 297 kiemai [5] 4 seniūnijos 39
1890 m. 2931 297 kiemai [6] 4 seniūnijos 39

Vadovai redaguoti

Suskirstymas redaguoti

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1874 m. (rus.)[8] Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[9]
Armoniškės Германишское Hermaniszki
Čierneva Черневское Czerniewo
Jarševičai Яршевичское Jarszewicze
Starynkos Старинковское Starynki
Iš viso: 4 seniūnijos 4 seniūnijos

Gyvenvietės redaguoti

Valsčiaus gyvenvietės 1870 m. (skliausteliuose – baltarusiškai):[10]

  • Adamavičiai (Адамаўцы), k.
  • Aleksandrava (Александрова), plv.
  • Armoniškės (Германішкі), dv.
  • Balotkauščyna (Балоткаўшчына), vs.
  • Bebrai (Бабры), k.
  • Bokštai (Бакшты), k.
  • Ciškauščyna (Цішкаўшчына), k.
  • Čierneva (Чэрнева), dv.
  • Darachai (Дарахі), dv., k.
  • Dauguliai (Даўгулі), k.
  • Didlaukis (Вялікае Поле), vs.
  • Drovašai (Дровашы), k.
  • Dziarazkos (Дзяразкі), k.
  • Hračai (Грачы), plv.
  • Jarševičai (Яршэвічы), k.
  • Jasmanaucai (Ясьманаўцы), k.
  • Juodeikiai (Ядзейкі), k.
  • Karabliai (Караблі), k.
  • Karniutkai (Карнюткі), k.
  • Kasperauščyna (Каспероўшчына), dv.
  • Kastalomščyna (Касталомшчына), k.
  • Kisieliai (Кісялі), k., plv.
  • Kisieliukai (Кіселькі), k.
  • Krapivnikai (Крапіўнікі), k.
  • Krapivnikų Starynkos (Старынкі Крапіўніцкія), plv.
  • Kudzevičiai (Кудзеўцы), k.
  • Lapincai (Лапінцы), vs.
  • Lapincų Starynkos I (Старынкі Лапінскія І), plv.
  • Liucina (Люціна), k.
  • Mankauščyna (Манькаўшчына), k., dv.
  • Mašiaukiai (Машэўкі), vs.
  • Mažuliava (Мажулева), vs.
  • Mechauščyna (Мехаўшчына), plv.
  • Navasiolkos (Навасёлкі), k.
  • Piatrylauka (Пятрылаўка), plv.
  • Sarokos (Сарокі), k.
  • Sazonauščyna (Сазонаўшчына), k.
  • Sulžycai (Сульжычы), k.
  • Sušai (Сушы), k.
  • Totoriai (Татары), k.
  • Varginiškės (Варгінішкі), dv.
  • Vaučkai (Ваўчкі), k.
  • Verbavičiai (Вербаўцы), k.
  • Zariečė (Зарэчча), k.
  • Zbykalai (Збыкалы), vs.
  • Zviarkai (Звяркі), k.
  • Žalioji (Зялёнае), vs.
  • Žochauščyna (Жохаўшчына), k.

Šaltiniai redaguoti

  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 143 psl.
  2. Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 291 psl.
  3. Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 293 psl.
  4. Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 330 psl.
  5. Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 329 psl.
  6. Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 507 psl.
  7. Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 416 psl.
  8. Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 78–79 psl.
  9. Hermaniszki (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 61 psl. (lenk.)
  10. Германішская воласць: Спіс месцаў. Radzima.net (tikrinta 2022-06-30).