Argyraspidai
Argyraspidai (gr. Ἀργυράσπιδες 'sidabriniai skydai') – Aleksandro Didžiojo kariuomenės dalinys, taip vadintas dėl naudotų sidabruotų skydų.
Argyraspidai buvo elitinis dalinys, kuriam vadovavo Nikanoras Makedonietis ir kurį labai vertino Aleksandras Didysis. Tai buvo hipaspistų dalinys, kuriems argyraspidų vardą suteikė kampanijos Indijoje metu. (Arr. Anab. 7.11.3). 323 m. pr. m. e. mirus Aleksandrui, argyraspidai pakluso Eumenui. Tai buvo veteranų dalinys, ir nors daug jų jau buvo apie 60 m. amžiaus, jų bijojo ir juos gerbė dėl jų patirties ir kovinių gebėjimų.
Gabienės mūšyje argyraspidai perėjo į Antigono pusę, kai šis sugebėjo užgrobti gurguolę, kurioje buvo jų šeimos ir visas turtas, kurį šie gebėjo sukaupti per 40 m. kovų. Argyraspidai atgavo savo gurguolę, bet Antigonui perdavė suimtą Eumeną (316 m. pr. m. e.).
Netrukus Antigonas šį dalinį ėmė išsklaidyti, nes jis buvo pernelyg neklusnus.[1] Antigonas argyraspidus perdavė Arachosijos satrapijos satrapui Sibirtijui, kad šis nedidelėmis grupelėmis išsiuntinėtų į pavojingas misijas ir taip greitai sumažintų jų skaičių.
Seleukidų argyrospidai redaguoti
Siriją valdę seleukidai turėjo falanginių pėstininkų dalinį, kuris irgi vadinosi argyraspidai. Rafijos mūšyje (217 m. pr. m. e.) jie buvo užėmę pozicijas prieš Ptolemėjo falangą. Polibijus rašė, kad šie argyrospidai buvo ginkluoti makedonietišku stiliumi. (Polyb. 5.79.4, 82.2). Jų vieta Magnezijos mūšyje greta karaliaus liudija, kad šie argyraspidai galbūt buvo aukštos klasės pėsčioji gvardija seleukidų kariuomenėje. Karius į šį dalinį rinko visoje karalystėje (Polyb. 5.79.4), Rafijos mūšio metu jų buvo apie 10 000 vyrų. Dafnės parade, kurį 166 m. pr. m. e. surengė Antiochas IV buvo apie 5 tūkst. argyraspidų. Tačiau Polibijus aprašė dar 5 tūkst. vyrų dalinį, ginkluotą ir šarvuotą romėnišku stiliumi. Bar-Kochva iškėlė mintį, kad šis dalinys irgi buvo argyraspidai, todėl bendras argyraspidų skaičius tebebuvo 10 tūkst.
Romėnų imperatorius Aleksandras Severas, imituodamas Aleksandrą Didįjį, savo kariuomenėje turėjo dalinius, kuriuos vadino argyroaspides ('sidabriniai skydai') ir chrysaspides ('auksiniai skydai').[2]
Livijus minėjo kavalerijos dalinį, vadintą sidabriniais skydais, jis buvo Antiocho III armijos dalis Magnezijoje.[3]
Nuorodos redaguoti
- ↑ Diodorus Siculus, Bibliotheca, xvii. 57, 58, 59, xviii. 63, xix. 12, 41, 43, 48; Curtius Rufus, Historiae Alexandri Magni, iv. 13; Plutarch, Parallel Lives, „Eumenes“, 13-19
- ↑ Historia Augusta, „Alexander Severus“, 50
- ↑ Livy, Ab urbe condita, xxxvii. 40; Polybius, Histories, v. 79
- Smith, William (editor); Dictionary of Greek and Roman Antiquities, „Argyraspides“, Boston, (1870)