Argentinos ekonomika

Argentinos ekonomika
ValiutaPesas
Prekybos partneriaiWTO, Mercosur ir UNASUR
Statistiniai duomenys
BVP755,3 mlrd. $ (2012)
BVP augimas1,9 % (2012)
BVP gyventojui18 400 $ (2012)
BVP pagal ūkio sektoriusžemės ūkis 6,7%; pramonė 34,6%; paslaugos 58,7%
Infliacija 25% (2012)
Bedarbystė 14.7 %
Užsienio prekyba
Eksporto pajamos85,36 mlrd. $ (2012)
Pagrindiniai eksporto partneriaiBrazilija 21,6%, Kinijos Liaudies Respublika 7,3% Čilė 5,5%, Jungtinės Amerikos Valstijos 5,5% (2011)
Importo pajamos67,33 mlrd. $ (2012)
Pagrindiniai importo partneriaiBrazilija 33,2%, Jungtinės Amerikos Valstijos 14,4%, Kinijos Liaudies Respublika 12,4%, Vokietija 4,7% (2011)
Valstybės išlaidos
Tiesioginės įplaukos117,5 mlrd. $
Tiesioginės išlaidos132,8 mlrd. $
Rezervo fondas41,2 mlrd. $ (2012)
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Šis straipsnis aprašo Argentinos ekonomiką. Argentina daugiausia naudos turi iš gamtinių resursų, gerai išsilavinusios visuomenės, į eksportą orientuoto žemės ūkio bei įvairialypės pramonės. Šalyje istoriškai susiformavo plati vidurinė klasė, kas yra nebūdinga daugeliui Lotynų Amerikos šalių. Visgi per pastarąjį dešimtmetį šalis turėjo nemažai problemų dėl infliacijos, užsienio skolų, kapitalo nutekėjimo ir biudžeto deficito.

Pramonė redaguoti

Apdirbamoji pramonė sukuria 92 % pramonės produkcijos vertės, gavybos pramonė – 8 %. Paskutiniais dešimtmečiais sumažėjo tradicinių pramonės šakų maisto, tekstilės, odos ir avalynės, o išaugo metalurgijos, naftos chemijos, transporto priemonių, elektrotechnikos pramonės svarba.

Argentina turi 370 mln. tonų naftos ir 650 mlrd. m³ gamtinių dujų išteklių. Didžiausi naftos telkiniai yra Patagonijoje – Komodoro Rivadavijoje ir Neukeno apylinkėse. Kiti svarbūs telkiniai yra Mendosos, Saltos, Chuchujaus, Santa Kruso, Ugnies Žemės provincijose, o didžiausi gamtinių dujų telkiniai yra Neukeno, Mendosos, Komodoro Rivadavijos apylinkėse ir Ugnies Žemėje. 1998 m. buvo išgauta 44,9 mln. t naftos, 29,8 mlrd. m³ gamtinių dujų. Taip pat kasama geležies, ličio, berilio, mangano, stroncio rūda, sidabras, auksas, talkas, perlitas, diatomitas, bentonitas, gipsas, kaolinas, valgomoji druska, kvarcinis smėlis, molis, skaldomas granitas, marmuras.

Daugiausia šalies energijos pagamina šiluminės elektrinės (50 %), hidroelektrinėms tenka 40 %, o atominėms elektrinėms – 10 % pagamintos elektros energijos. Svarbiausios hidroelektrinės (galia, mln. kW): Jasireta (2,7; eksploatuojama kartu su Paragvajumi), Salto Grandė (1,9), El Čokonas (1,6). Argentina pirmoji Lotynų Amerikoje pradėjo plėtoti branduolinę energetiką. Veikia 3 atominės elektrinės: Atuča I ir Atuča II (netoli Buenos Airių), Embalsė (netoli Kordobos).

Tradiciškai Argentinoje svarbiausia apdirbamosios pramonės šaka yra maisto (ypač mėsos) pramonė. Kasmet pagaminama 3-4 mln. t mėsos, iš jos 70 % sudaro jautiena, 20 % – paukštiena, taip pat pagaminama kiaulienos, avienos, arklienos. Svarbiausi mėsos apdirbimo centrai yra Buenos Airių provincija, La Plata, Rosarijas, Santa Fė. Šalis užima vieną pirmųjų vietų pasaulyje pagal jautienos gamybą ir eksportą (daugiausia eksportuojama šaldyta mėsa).

Bioprodukcinis ūkis redaguoti

Argentinoje nuo seno vystomas prekinis žemės ūkis. Žemės ūkio naudmenos užima 169 mln. ha (3 vieta Amerikoje, po JAV ir Brazilijos), iš jų 80 % sudaro pievos ir ganyklos, 15 % – dirbamoji žemė. Ūkių vidutinis dydis apie 270 ha. 75% žemės ūkio naudmenų tenka latifundijoms, didesnėms kaip 1000 ha (latifundijų vidutinis dydis 13 000 ha). Mažesniems kaip 50 ha ūkiams tenka tik 2 % žemės ūkio naudmenų. Daug mažažemių ir bežemių, praktikuojama žemės nuoma.

Svarbiausias Argentinos bei vienas svarbiausių pasaulyje žemės ūkio aruodų yra Pampos. Joms tenka 70 % šalies žemės ūkio produkcijos (išauginama 95 % Argentinos aliejinių augalų, 90 % javų, 80 % galvijų). Galvijų auginimas yra svarbiausia bioprodukcinio ūkio šaka. Pagal galvijų skaičių viena, gyventojui Argentina užima 5 vietą pasaulyje (po Urugvajaus, Naujosios Zelandijos, Paragvajaus ir Airijos). Iš 50-55 mln. galvijų kasmet paskerdžiama 12-14 mln. Daugiausia mėsinių galvijų veisiama Buenos Airių, Entre Rioso ir Santa Fė provincijose, pieninių galvijų – Buenos Airių provincijoje. Patagonijoje, Ugnies Žemėje, pietų Pampose vystoma avininkystė, tačiau jos reikšmė gerokai sumenko. Kasmet paskerdžiama 3-5 mln. avių.

Pampų juodžemiuose gausiai auginami kviečiai, jie užima 20 % dirbamosios žemės. Šalis yra viena didžiausių pasaulyje kviečių eksportuotojų (1998 m. eksportuota 11 mln. t; 5 vieta pasaulyje po JAV, Kanados, Prancūzijos ir Australijos). Maistui ir pašarams taip pat auginami kukurūzai ir sorgai (šalis užima 2 vietą pasaulyje pagal pašarinių javų eksportą). Drėgnose Tarpupio žemėse auginami ryžiai. Argentina yra didžiausias pasaulyje saulėgrąžų aliejaus tiekėja (25 % pasaulio produkcijos) ir užaugina didžiausią saulėgrąžų derlių. Taip pat šalis pirmauja ir pagal sojų aliejaus eksportą. Dar auginami žemės riešutai, linai, medvilnė. Tradicinės prekinės šakos – sodininkystė, vynuogininkystė ir daržininkystė. Mesopotamijos regione, Andų pakalnėse auginami subtropiniai ir vidutinių platumų vaismedžiai (obuoliai, kriaušės, apelsinai, citrinos, mandarinai, greipfrutai, persikai). Argentina užima 1 vietą pasaulyje pagal kriaušių eksportą (15 % pasaulio eksporto). Mendosos ir San Chuano provincijos garsėja savo vynuogių derliumi ir vyno gamyba. Daržovių daugiausia išauginama Buenos Airių apylinkėse. Pomidorų didžiausias derlius nuimamas Mendosos ir Rio Negro provincijose. Šalies šiaurės rytuose auginami paragvajiniai bugieniai, iš kurių gaminama arbata matė, šiaurės vakaruose – cukranendrės, priekalniuose – tabakas.

Argentinos išskirtinės ekonominės zonos plotis – 200 jūrmylių. 1998 m. sugauta 1,13 mln. t žuvų. Gran Čiake, Patagonijos Anduose, Mesopotamijoje kertami miškai. Didžiausi popieriaus ir celiuliozės fabrikai yra Puerto Pirajuje, Puerto Esperansoje, Saratėje. Gran Čiake iš vietinių kietmedžių gaminamas taninas.

1998 m. Argentiną aplankė 4,86 mln. užsienio turistų (83 % iš Amerikos valstybių, apie 12 % – iš Europos, 5 % – iš kitų šalių)[1]. Svarbiausi lankytini objektai yra Igvasu krioklys, Buenos Airės, Los Glaciares nacionalinis parkas, Ušuaja ir kt.

Statistiniai duomenys redaguoti

BVP ir biudžetas redaguoti

  • BVP (pagal perkamąją galią) – 518,1 mlrd. $ (2005 m.)
  • BVP augimas – 8,7 % (2005 m.)
  • BVP/1 gyv. – 13 100 $ (2005 m.)
  • BVP pagal sektorius:
    • žemės ūkis – 9,5 %
    • pramonė – 35,8 %
    • paslaugos – 54,7 % (2004 m.)
  • Dirbantys gyventojai – 15,34 mln. (2005 m.)
  • Darbuotojai pagal sektorius:
    • žemės ūkis – ?
    • pramonė – ?
    • paslaugos – ?
  • Nedarbingumo lygis – 11,6 % (2004 m.)
  • Gyventojai, gyvenantys žemiau skurdo ribos – 38,5 % (2005 m. birželis)
  • Infliacijos rodiklis – 9,6 % (2005 m.)
  • Investicijos – 21,5 % BVP dalies
  • Biudžetas:
    • įplaukos – 42,63 mlrd. $
    • išlaidos – 39,98 mlrd. $ (2005 m.)

Produkcija redaguoti

Elektra redaguoti

  • Elektros gamyba – 87,16 mlrd. kWh (2004 m.)
  • Elektros suvartojimas – 82,97 mlrd. kWh (2004 m.)
  • Elektros eksportas – 2,07 mlrd. kWh (2004 m.)
  • Elektros importas – 1,561 mlrd. kWh (2004 m.)

Nafta redaguoti

  • Naftos gamyba – 745 000 barelių per dieną (2005 m.)
  • Naftos suvartojimas – 450 000 barelių per dieną (2005 m.)
  • Naftos eksportas – ?
  • Naftos importas – ?
  • Rastos naftos atsargos – 2,95 mlrd. barelių

Gamtinės dujos redaguoti

  • Gamtinių dujų gamyba – 41,04 mlrd. m³ (2003 m.)
  • Gamtinių dujų suvartojimas – 34,58 mlrd. m³ (2003 m.)
  • Gamtinių dujų eksportas – 6,05 mlrd. m³ (2001 m.)
  • Gamtinių dujų importas – 0 m³ (2001 m.)
  • Rastos dujų atsargos – 663,5 mlrd. m³ (2005 m.)
 
Puerto Madero uostas Buenos Airėse

Užsienio prekyba redaguoti

  • Eksportas – 40 mlrd. $ (2005 m.)
  • Eksportuojami produktai – maisto produktai (jautiena, aliejus, arbata, vaisiai, grūdai, vynas), degalai, energija, įrengimai
  • Eksporto partneriai – Brazilija 15,8 %, JAV 10,7 %, Čilė 10,3 %, Kinija 8,2 % (2005 m.)
  • Importas – 28,8 mlrd. $ (2005 m.)
  • Importuojami produktai – automobiliai ir įrengimai, chemikalai, metalai, plastikas
  • Importo partneriai – Brazilija 35,6 %, JAV 16,6 %, Kinija 15,4 %, Vokietija 5,2 % (2005 m.)
  • Užsienio valiutos ir aukso atsargos – 28,09 mlrd. $ (2005 m.)
  • Užsienio skolos – 118,2 mlrd. $ (2005 m.)
  • Parama iš užsienio – 10 mlrd. $ (2001 m.)
  • Valiuta – Argentinos pesas (ARS)

Šaltiniai redaguoti

  1. Argentinos ekonomika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001