Apeliavimas į kilmę

Apeliavimas į kilmę (lot. fallacy of virtue, angl. genetic fallacy) – loginių argumentacijos klaidų grupė, kada apie teiginio teisingumą ar klaidingumą sprendžiama pagal jo kilmės šaltinį.[1][2] Dažniausiai naudojama teiginio sukritikavimui, tačiau kartais ir palaikymui. Tai yra klaida, kadangi teiginio kilmė neturi jokio loginio ryšio su teiginio teisingumu ar klaidingumu. Logiškai ji nebūtų pateisinama net tada, jei teiginio šaltinis visada iki šiol būtų buvęs teisus (arba visada iki šiol klystų).

Apeliavimo į kilmę klaidos apima argumentą prieš žmogų, apeliavimą į autoritetą, apeliavimą į mases ir kt.

Susijusi argumentacijos klaida yra argumentas iš senumo, kuomet apie teiginio teisingumą ar klaidingumą sprendžiama iš to, kaip seniai jis yra atsiradęs.

Pavyzdžiai redaguoti

  • Martino Heidegerio filosofija yra bloga ir neteisinga, kadangi jis buvo susijęs su fašistais.
  • Jėzaus brolio kapas negali būti klastotė, kadangi klastote jį paskelbė žydų mokslininkai.

Taip pat skaitykite redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. „A List Of Fallacious Arguments“. Nuoroda tikrinta 6 October 2012.
  2. Honderich, Ted, red. (1995). „Genetic fallacy“. The Oxford Companion to Philosophy. Oxford University Press. ISBN 978-0-19-866132-0.