Apšviestasis absoliutizmas

Apšviestasis absoliutizmas – šviečiamojo amžiaus absoliutinės monarchijos variantas, kai valstybės reformomis buvo siekiama kovoti su feodalinėmis tradicijomis ir Katalikų Bažnyčia, taip pat išlaikyti stiprią monarcho valdžią. Apšviestasis absoliutizmas apėmė visas Europos šalis, išskyrus Jungtinę Karalystę, kur absoliutizmas jau nebegaliojo, Abiejų Tautų Respubliką, kur absoliutizmas iš esmės nesusiformavo ir Prancūziją, kuri jau buvo pasiekusi tai, ko siekė apšviestasis absoliutizmas.

Jekaterina II, rašytojo Voltero girta kaip apsišvietusi valdovė

Apšviestojo absoliutizmo idėjos pagrindas – XVII–XVIII amžiaus teisininkų ir filosofų Č. Bekarijos, H. Grocijaus, T. Hobso, K. Volfo koncepcijos ir fiziokratų ekonominis mokymas, taip pat prancūzų rašytojo ir filosofo Voltero pažiūros.