Anunaki (šum.  = a-nun-na, a-nuna-ke-ne – 'karališko kraujo, atėję iš dangaus') – šumerų (ir vėlesnių Mesopotamijos kultūrų) mitologijoje – grupė pačių seniausių dievų. Kartais tapatinami su Igigi dievybėmis, tačiau „Atra-Hasis“ mite pasakojama, kad Igigi yra 6-oji dievų karta, vergaujanti Anunaki dievams. Anunaki taip pat minimi „Enuma Eliš“ mite – Mardukas, sukūręs žmoniją, padalija Anunaki ir paskiria jiems valdas danguje ir žemėje. Jie, atsidėkodami, pastatė Esagilos šventyklą Babilone, kur buvo garbinamas Mardukas. Anu, dangaus dievas, kai kada įvardijamas anunakių tėvu.[1]

Šumeriškoji žodžio forma Anunna pirmąkart sutinkama kai kuriuose Lagašo valdovo Gudėjos įrašuose, taip pat kelete Trečiosios Ūro dinastijos laikų tekstų. Akadiškosios formos Anunnaku, Anunnaki sutinkamos iki Seleukidų imperijos laikų.[1]

Anunaki dažnai minimi ufologinėse teorijose apie senovės astronautus.

Šumerų mitologijoje redaguoti

Šumerų tekstuose žodžiu Anunna (akad. Anunnaki, Anunnaku) įvardijamos aukščiausiosios Mesopotamijos panteono dievybės. Kita vertus, šiuo žodžiu gali būti įvardijami ir vietiniai kurio nors miesto ar miesto-valstybės panteono dievai, pvz., Eridu Anunna arba Lagašo Anunna. Nėra aišku, kiek konkrečiai ir kokioms dievybėms įvardinti šis žodis buvo vartojamas. Viename įraše minima „penkiasdešimt Eridu Anunna“.[1]

Ankstyviausi įrašai, kuriuose minimi Anunna, datuojami Trečiosios Ūro dinastijos laikotarpiu. Šiuose įrašuose Anunna apibūdinami kaip sergstinčios ir užtariančios dievybės. Lagašo valdovo Gudėjos įrašuose minima, jog Gudėja „įtaisęs juos“ dievo Ningirsu šventykloje É-.ninnu, taip pat rašoma: „jūs palaikote silpnuosius, prailginate gyvenimą pamaldiesiems, kurie žvelgia į jus.“[2]

Viena iš daugelio Anunna dievų funkcijų buvo nuspręsti likimus. Apie tokią šių dievybių funkciją rašoma šumerų mite „Enkis ir pasaulio tvarka“. Visgi jau ir šumerų tekstuose Anunna dievai siejami su požemio pasauliu, pvz., mite „Inanos nužengimas į požemio pasaulį“. Šiame mite minima, kad Anunna, septyni teisėjai, skelbia nuosprendį dėl to, kad Inana neleistinai patekusi į požemio pasaulį.[1]

Pasak vokiečių asirologo Adam Falkenstein, Anunna minimi tik literatūriniuose šumerų tekstuose, nėra jokių požymių, kad būta šių dievybių kulto. Visgi, kaip teigiama, aptikta naujų Trečiosios Ūro dinastijos laikais datuojamų įrašų, kurie rodytų, jog Anunna dievybėms buvo aukojama. Vis dėlto aukojimas Anunna dievams paliudytas menkai – tik tris kartus administracinio pobūdžio tekstuose.[1]

Akadų mitologijoje redaguoti

Senosios Babilonijos karalystės laikais anunakiais buvo vadinami požemio karalystės dievai, priešpriešinant juos Igigi; po šio laikotarpio žodžio reikšmė pasikeitė. Kai kada Igigi reiškė tą patį, ką Anunna šumerų tekstuose. Babiloniečių kosmogoniniame mite „Enuma Eliš“ pasakojama, kaip Mardukas 300 anunakių paskiria tarnybon danguje, o kitus 300 – tarnybon požemio pasaulyje. Taigi iš viso esą 600 anunakių.[1]

Eros poemoje Igigi aiškiai atskirti nuo anunakių,[1] kurie įvardijami Nergalo broliais.[2]

Anunakių kartais šauktasi užkeikimų formulėse, jie minimi ir užkalbėjimuose, tačiau daugiausia paliudyti literatūriniuose ir mitologiniuose tekstuose. Gilgamešo epe esama frazės „anunakių teisėjas“. Tai Gilgamešo titulas, galbūt užuomina, kad šis buvęs teisėju požemio pasaulyje.[1]

Išnašos redaguoti

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 1,7 Nicole Brisch, 'Anunna (Anunnaku, Anunnaki) (a group of gods)', Ancient Mesopotamian Gods and Goddesses, Oracc and the UK Higher Education Academy, 2016 [1]
  2. 2,0 2,1 Gwendolyn Leick. A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, 2002, p. 7–8. ISBN 9781134641024.