Antrasis kryžiaus žygis

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Antrasis kryžiaus žygis
Kryžiaus žygiai

Mažoji Azija 1140 m.
Data 11451149 m.
Vieta Artimieji Rytai (Egiptas, Levantas, Palestina), Pirėnų pusiasalis
Rezultatas Saracėnų pergalė Šv. žemėje, kryžiuočių pergalės Pirėnų pusiasalyje ir Pabaltyje
Priešininkai
Kryžiuočiai: Ummah:
(Rytų frontas:)

Asasinai


Vakarų frontas:


Pomeranijos kunigaikštystė

Vadai
Balduinas III Jeruzalietis
Liudvikas VII Jaunesnysis
Alfonsas VII
Konradas III
Manuilas I Komninas
Frydrichas I Barbarosa
Rytų frontas:
Mesudas I

Vakarų frontas:
Tašminas ibn Ali
Ibrahimas ibn Tašminas
Ishakas ibn Ali
Abdal Muminas

Pajėgos
20 tūkst. vokiečių karių
15 tūkst. prancūzų karių

Antrasis kryžiaus žygis vyko nuo 1147 iki 1149 m. Žygį organizavo Prancūzijos karalius Liudvikas VII ir Vokietijos karalius Konradas III. Tarp jų buvo ir Šventosios Romos imperijos imperatorius Frydrichas I Barbarosa. Žygis surengtas siekiant padėti Jeruzalės karalystės riteriams. Žygio iniciatoriais buvo šv. Bernardas ir popiežius Eugenijus III. Pagrindine priežastimi buvo Edesos kunigaikštystės žlugimas.

Žygio metu riteriai buvo pasidalinę į dvi grupes, vadovaujamas žygyje dalyvaujančių dviejų valdovų. Prancūzams ir vokiečiams susirinkus Jeruzalėje buvo sušauktas karalių pasitarimas. Greičiausiai dėl naujai atvykusių kryžiuočių spaudimo buvo nuspręsta pulti Damaską, labai turtingą, tačiau negrasinusį kryžiuočiams miestą, o ne kitas turkų valstybėles, pvz., Edesą užėmusį talentingą ir ambicingą Mosulo valdovą Nur-ad-Diną.

Damasko paimti nepavyko – apgultis tęsėsi 5 dienas, po to turkų puldinėjama kariuomenė atsitraukė į Jeruzalės karalystę. Žygyje žuvo daugybė kryžiuočių, prarastas buvo ir prestižas. Faktiškai nugalėtoju tapo Nur-ad-Dinas, užėmęs iki tol neutralų Damaską.

Taip pat skaitykite redaguoti