Antoine de Saint-Exupéry

Antoine de Saint-Exupéry
Gimė 1900 m. birželio 29 d.
Lionas
Mirė 1944 m. liepos 31 d. (44 metai)
Viduržemio jūra
Tautybė prancūzas
Veikla prancūzų pilotas ir rašytojas, labiausiai žinomas kaip novelės Mažasis princas autorius.
Žinomas (-a) už Literatūrinę veiklą
Vikiteka Antoine de Saint-Exupéry

Antuanas de Sent Egziuperi (pranc. Antoine de Saint-Exupéry, g. 1900 m. birželio 29 d. – 1944 m. liepos 31 d.) – prancūzų pilotas, humanistas ir rašytojas, labiausiai žinomas dėl novelės Mažasis princas.[1]

Biografija redaguoti

Gimė gausioje penkių vaikų provincijos dvarininko šeimoje. Antuano tėvas mirė, kai būsimam rašytojui buvo vos ketveri. Mokėsi Liono mokykloje, vėliau Fribūro kolegijoje. Neišlaikęs stojamųjų egzaminų stojo į Prancūzijos karinę jūrų akademiją, tapo Dailės akademijos laisvuoju klausytoju. Studijavo architektūrą. Nuo 1921 m. pradėjo tarnybą Prancūzijos kariuomenės oro pajėgose Strasbūre. Dirbo remonto dirbtuvėse, netrukus išlaikė civilinės aviacijos lakūno egzaminus, vėliau, pervestas į Maroką, tapo karo lakūnu. 1922 m. baigė atsargos karininkų kursus ir buvo paskirtas tarnauti į aviacijos pulką netoli Paryžiaus. 1923 m. pateko į aviakatastrofą ir buvo atleistas iš kariuomenės. Dirbo įvairius darbus, kol 1926 m. įsidarbino lakūnu Prancūzijos pašto aviacijos kompanijoje „Aéropostale“, gabenusioje siuntas maršrutu TulūzaKasablanka. 1926 m. paskirtas Tarfaja stoties viršininku, joje dirbo pusantrų metu ir tuo pat metu parašė pirmą apsakymą „Pietų paštas“. 1929 m. įstojo į Bresto aukštuosius jūrų aviacijos kursus. Tais pat metais perkeltas į Argentiną, kur buvo paskirtas „Aeroposta Argentina“ aviakompanijos direktoriumi. 1931 m. parašė jį išgarsinusį romaną „Naktinis skridimas“. 1931 m. grįžo į Prancūziją, vėl dirbo lakūnu įvairiose avialinijose. 1935 m. gruodžio 30 d. liko gyvas, kai jo lėktuvas, bandant pasiekti greičio rekordą, nukrito Sacharos dykumoje. 1936 m. dirbo Prancūzijos laikraščio korespondentu Ispanijos pilietiniame kare. 1938 m. sausį persikėlė į Niujorką, iš kurio vasarį bandė skristi į Ugnies Žemę, tačiau jo lėktuvas patyrė katastrofą Gvatemaloje. Grįžo gydytis į Prancūziją. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, pradėjo tarnauti Prancūzijos aviacijos žvalgybos dalinyje. Po to, kai 1941 m. Trečiasis Reichas nugalėjo Prancūziją, persikėlė į Niujorką, kur 1942 m. parašė garsiausią kūrinį „Mažasis princas“. 1943 m. vėl grįžo tarnauti į Prancūzijos oro pajėgų žvalgybinę aviaciją.

Dingimo istorija redaguoti

1944 m. liepos 31 d. jis dingo oro žvalgybos misijos metu skrisdamas iš Korsikos į kontinentinę Prancūziją rinkti informaciją apie vokiečių kariuomenės judėjimą Ronos upės slėnyje. Tokie dingimai buvo dažni dėl to, kad žvalgybiniai skrydžiai buvo atliekami po vieną, o ne grupėmis ir jei karys negrįždavo jo tolesnį likimą buvo galima tik įsivaizduoti. Taip ir garsaus rašytojo tiksli žūties priežastis ilgą laiką nebuvo žinoma, buvo manoma, kad Egziuperi lėktuvas nebuvo pašautas ir nukrito dėl techninių problemų. Taip pat egzistavo hipotezė, kad tokiu būdu Egziuperi nusižudė. 2000 m. narai prie Marselio krantų rado sudužusio žvalgybinio sunkiojo naikintuvo Lockheed P-38F-5 liekanas, tokio pat, kokiu 1944 m. liepos 31 d. Egziuperi išskrido į žvalgybinę misiją. 2004 m. balandžio 7 d. tyrėjai iš Prancūzijos povandeninės archeologijos departamento patvirtino, kad lėktuvas iš tikrųjų buvo pilotuojamas Egziuperi, bet tikroji žūties priežastis nebuvo nustatyta. Buvo tvirtinama, kad jis nebuvo numuštas. 2008 m. kovą Liuftvafės 200-tosios Bf-109 G-6 eskadrilės pilotas prisipažino, kad tą dieną patruliavo toje teritorijoje ir atidengė kulkosvaidžių ugnį į pastebėtą priešo dvimotorį lėktuvą. Netrukus jis ėme kristi ir sudužo į vandenį, o parašiutu niekas neiššoko. Liuftvafės pilotą pusę šimtmečio kankino įtarimai, kad jis užmušė vieną mėgstamiausių savo vaikystės knygų autorių. Taip po daugiau nei 50 metų paaiškėjo, kad Antoine de Saint-Exupéry žuvo mūšyje. Tačiau šia versija yra stipriai abejojama.

Šaltiniai redaguoti

  1. de Saint-Exupéry Antoine (Antuanas de Sent Egziuperi). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. 631-632 psl.

Nuorodos redaguoti

Vikicitatos

 
Wikiquote logo