Antoine Busnois
|
Antuanas Biunua (pranc. Antoine Busnois arba Busnoys; apie 1430 m. − 1492 m. lapkričio 6 d.) – XV a. prancūzų–flamandų (arba Nyderlandų) muzikos mokyklos renesanso kompozitorius.
Biografija redaguoti
Nežinoma kada ir kur Antuanas Biunua gimė. Jis galėjo gimti Biuno kaime Artua provincijoje apie 1430 m. Nieko nežinoma apie jo muzikinį lavinimąsi. Tikriausiai jis mokėsi chorinio dainavimo. Yra aplinkybių, kurios leidžia manyti, kad Biunua buvo susijęs su Prancūzijos karaliaus dvaro aplinka apie 1450 m. Biunua priskiriamas motetas „Resjoïs-toy, terre de France/Rex pacificus“ tikriausiai parašytas 1461 m. Liudviko XI karūnavimo proga. 1461 m. Biunua pirmąkart paminėtas dokumentuose. Vatikano archyvuose išliko atleidimo prašymas, iš kurio aiškėja, kad Biunua, tuo metu buvęs Tūro katedros kapelionu, kartu su keletu sėbrų esą penkiskart sumušė vieną dvasininką. Po to ginčijo kanonines bažnyčios taisykles dėl mišių. Už tai popiežius Pijus II jį ekskomunikavo ir iškart dovanojo kaltes.[1]
1465 m. iš Tūro katedros Biunua perėjo dirbti į Šv. Martyno kolegijos bažnyčią, kurioje Johanesas Okehemas turėjo iždininko postą. Gali būti, kad kompozitoriai buvo susiję, nors Okehemas Tūre pasirodydavo tikriausiai tik retais atvejais. Šv. Martyno bažnyčioje Biunua greit pakilo iki subdiakono laipsnio ir pradėjo vadovauti berniukų chorui. Kandidatūrą analogiškam postui Biunua pateikė gretimo Puatjė miesto Šv. Hilarijaus bažnyčioje. Postą laimėjo ir persikraustė į Puatjė. Gali būti, kad tokį jo pasirinkimą lėmė, kad Puatjė buvo universitetas ir Biunua siekė mokslinio laipsnio. Šie metai Biunua tikriausiai nebuvo sėkmingi ir 1467 m. jis jau paminėtas Šarolė grafo, kuris tais metais tapo Burgundijos hercogu − Karolio Drąsiojo tarnystėje. Biunua iškart neįstojo dainuoti į hercogo koplyčią. To priežastys ir kokia veikla Biunua užsiėmė Burgundijos dvare − nežinoma, įmanomi įvairūs spėjimai. Iki persikraustymo į Burgundiją Biunua jau buvo parašęs daugumą šiuo metu žinomų savo šansonų ir turėjo būti aukštos reputacijos kompozitoriumi. 1467 m. jis sukūrė motetą, kuriame šlovino Okehemą kaip „naująjį Orfėjų“. 1470 m. minimas jo uždarbis hercogo koplyčioje, kurios pilnateisiu nariu Biunua tapo 1472 m.
Biunua vėliau daug keliavo kartu su Karolio Drąsiojo koplyčios choru lydėdamas hercogą jo karuose. Po hercogo mirties 1477 m. Biunua tarnavo jo dukteriai ir paveldėtojai Marijai Burgundei. 1478 m. persikėlė Marijos vestuvių proga į jos vyro Maksimilijono I iš Habsburgų koplyčią. Dar paminėtas 1483 m. Habsburgų-Burgundijos dvare. Tolimesni jo gyvenimo faktai nežinomi iki mirties paminėjimo 1492 m. Briugėje. Gali būti, kad šiuo laikotarpiu kompozitorius dar dirbo Italijoje. Biunua mirė kelios dienos iki 1492 m. lapkričio 6 d., kada minima, kad reikalinga pamaina mirusiam muzikos vadovui Briugės Šv. Išganytojo bažnyčioje. Antuanas Biunua viso paliko apie 75 šansonus, 10 motetų, 2 mišias, magnifikatą.[2] Bent pusė šansonų užrašyti itališkuose šaltiniuose, kas rodo Biunua muzikos tarptautinį populiarumą. Biunua kūryba laikoma svarbia jungtimi tarp Gijomo Diufai ir Žoskeno Deprė.
Išnašos redaguoti
- ↑ Paula Higgins, Oxford Music Online
- ↑ Paula Higgins, Oxford Music Online