Antikiteros mechanizmas

Antikiteros mechanizmas – mechaninis įrenginys, rastas 1901 m. prie Antikiteros salos (tarp Kretos ir Peloponeso) nuskendusiame, kaip manoma, senovės romėnų laive. Spėjama esant iš 1-2 a. pr. m. e. ir yra saugomas Atėnų Nacionaliniame archeologijos muziejuje.

Pagrindinis mechanizmo fragmentas
Vienas iš įrengimo modelių

Mechanizmą sudarė daug bronzinių krumpliaračių, išdėstytų mediniame korpuse, taip pat ciferblatai su rodyklėmis. Manoma, kad tai buvo primityvus mechaninis kompiuteris, kuris apskaičiuodavo dangaus kūnų padėtį. Mechanizme naudojama diferencialinė pavara, kuri, kaip anksčiau buvo manoma, išrasta tik XVI a., o jos miniatiūriniai variantai XVIII a. (sukūrus mechaninius laikrodžius). Antikiteros mechanizmo matmenys: 33 x 18 x 10 cm.

Romėnų laivas rastas 1901 m. Egėjo jūroje, 43-60 m gylyje. Narai iš jo iškėlė Antikiteros Efebo skulptūrą ir dar keletą radinių. 1902 m. archeologas Spiridonas Stajis atrado keletą bronzinių krumpliaračių, įsicementavusių į smiltainio luitą. Ilgą laiką radinys buvo nežinomas, kol 1951 m. juo susidomėjo britų mokslo istorikas Derek John de Solla Price. Jis atliko rentgeninį mechanizmo tyrimą ir pagal gautas nuotraukas sukūrė Antikiteros mechanizmo modelį (galutinė versija pristatyta 1971 m.). Tai sudėtinga sistema, pagrįsta metoniniu ciklu, vaizduojanti Saulės ir Mėnulio judėjimą žvaigždžių atžvilgiu, apskaičiuojanti Saulės užtemimus, mėnulio fazes ir kt.

Antikiteros mechanizmo tyrimai tęsiasi iki šių dienų: 2006 m. rentgenograma atskleidė 95 % graikiško teksto (sudaro virš 2000 simbolių), kuriame aprašyta prietaiso veikimo schema. Pagal ją nustatyta, kad Antikiteros mechanizmas galėjęs apskaičiuoti Marso, Jupiterio, Saturno judėjimo konfigūracijas.

Apie Antikiteros mechanizmą nerasta jokių rašytinių šaltinių, tačiau Cicerono traktate „Apie valstybę“ užsimenama apie Archimedo sukonstruotą įrengimą, vaizduojantį dangaus kūnų padėtį. Vėliau panašūs, bet paprastesni įrengimai buvo gaminami Bizantijoje bei Arabų pasaulyje.

Taip pat nėra tiksliai žinoma, kas naudojosi mechanizmu: navigacijai nereikėjo užtemimų prognozavimo, be to, sudėtinga sistema audringoje jūroje greitai sugestų. Derek John de Solla Price spėjo, kad įrenginys galėjo būti eksponuojamas Rodo muziejuje, tačiau įrenginio kompaktiškumas ir neseniai atrasta instrukcija verčia manyti, kad jis greičiausiai buvo skirtas asmeniniam naudojimui.

Nuorodos redaguoti