Antarktinis pingvinas

Antarktinis pingvinas (Pygoscelis antarctica) – pingvininių (Spheniscidae) šeimos paukštis.

Paplitimas

Paplitę Antarktidos pusiasalyje ir subantarktinėse salose. Daugiausiai kolonijų yra Pietų Šetlando, Pietų Orknio ir Sandvičio salose. Populiacijoje apie 8 mln suaugusių individų.

Išvaizda

Vidutinio dydžio pingvinas. Kūno ilgis 72 cm, svoris – 3,5 – 5 kg. Išskirtinis požymis – per smakrą einanti plona juoda linija. Smakras, veidas ir pilvas yra balti. Kakta, viršugalvis, nugara, uodega ir išorinė sparnų pusė – juodos spalvos. Snapas yra juodas. Kojos rožinės, padai juodi. Jauniklių nugara pilka, o pilvas baltas.

Biologija

Pati agresyviausia pingvinų rūšis. Gyvena 15 – 20 metų . Lytiškai subręsta 3- 7 metų. Maisto ieškoti plaukia apie 80 km nuo kranto. Paneria į 50 - 100 m gylį . Po vandeniu išbūna trumpiau nei minutę. 95% maisto raciono sudaro krilis, o 5% - kiti vėžiagyviai ir smulkios žuvys

Kovo – spalio mėnesius praleidžia jūroje, maitindamiesi. Į veisimosi vietas grįžta lapkričio mėnesį, kiekvienais metais į tą pačią vietą. Veisiasi didelėse, virš 100 000 porų, kolonijose. Monogamai. Lizdavietės ant stačių šlaitų, kurias pasiekia kabindamiesi snapais ir aštriais nagais. Iš akmenėlių patinas krauna apvalų , 40 cm skersmens ir 15 cm aukščio lizdą. Dėtyje du kiaušiniai. Inkubacija trunka 33 - 35 dienas. Peri abu tėvai, kas 5 – 10 dienų pasikeisdami. Po 20 – 30 dienų jaunikliai būriuojasi „lopšeliuose“. Šildydami vieni kitus laukia grįžtančių tėvų su maistu. Po 7- 9 savaičių jaunkliai apsiplunksnuoja ir išplaukia maitintis į jūrą. Suaugę į jūrą grįžta kovo mėnesį.

Natūralus suaugusių pingvinų priešas yra jūrų leopardas. Sausumoje kiaušiniais ir jaunikliais minta baltieji makščiasnapiai ir Stercorarius antarcticus.