Antanas Jurgelionis
|
Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai. |
| Antanas Jurgelionis | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1894 m. balandžio 14 d. Aknysta, Rusijos imperija |
| Mirė | 1976 m. spalio 22 d. (82 metai) Vilnius |
| Veikla | gydytojas, nepriklausomybės kovų dalyvis, nepriklausomos Lietuvos Respublikos karininkas (atsargos pulkininkas leitenantas), tautinės kūno kultūros sistemos kūrėjas, Lietuvos Sporto Lygos (Tautinio olimpinio komiteto) vadovas, Lietuvos kariuomenės fizinio lavinimo sistemos kūrėjas, sporto medicinos ir gerontologijos pradininkas Lietuvoje, gerontologas |
| Išsilavinimas | medicinos mokslų daktaras |
| Alma mater | 1925 m. Sorbonos universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
1921 m. Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas, | |
Antanas Jurgelionis (1894 m. balandžio 14 d. Aknystoje, Rusijos imperijoje – 1976 m. spalio 22 d. Vilniuje) – Lietuvos gydytojas, nepriklausomybės kovų dalyvis, nepriklausomos Lietuvos Respublikos karininkas (atsargos pulkininkas leitenantas), tautinės kūno kultūros sistemos kūrėjas, Lietuvos Sporto Lygos (Tautinio olimpinio komiteto) vadovas, Lietuvos kariuomenės fizinio lavinimo sistemos kūrėjas, sporto medicinos ir gerontologijos pradininkas Lietuvoje, gerontologas, medicinos mokslų daktaras.
Biografija redaguoti
Gimė 1894 m. Aknystoje (dab. Latvija), lietuvio raštininko Jono Jurgelionio ir Marijonos Jasiūnaitės-Jurgelionienės šeimoje. Netrukus šeima persikėlė gyventi į Petrogradą (Sankt Peterburgą).
1916–1918 m. studijavo Sankt Peterburgo karo medicinos akademijoje. Po bolševikų perversmo Rusijoje, kurį laiką neturėjo galimybės grįžti į Lietuvą. Tai pavyko tik 1920 m.
1920 m. tarnavo Lietuvos Respublikos kariuomenėje, nepriklausomybės kovų metu 2-ajame pėstininkų pulko sudėtyje, mūšyje su lenkais prie Kraujalaidžių kaimo, ties Giedraičiais buvo nesunkiai sužeistas.
1921–1925 m. studijavo mediciną Paryžiaus Sorbonos universitete. A. Jurgelionį galima pagrįstai laikyti pirmuoju šalies sporto mokslininku, nes 1925 m. A. Jurgelionis ten parašė daktaro disertaciją sporto medicinos tema.
1926 m. grįžo į Lietuvą susižavėjęs profilaktine kūno kultūros reikšme. Kaune dirbo gydytoju ir kūrė fizinio lavinimo sistemos planą. Nuo 1924 m. apie tai nuolat rašė Lietuvos spaudoje. Kaune pradėjo dirbti Karo sanitarijos valdyboje fizinio lavinimo inspektoriumi ir dėstyti S. Daukanto mokytojų seminarijoje. Vienas iš Lietuvos sporto lygos, (faktinis Lietuvos Tautinis Olimpinis Komitetas) veikusios 1922–1932 m. kūrėjų, 1926–1929 m. jos vadovas. 1928 m. vadovavo Lietuvos sportininkų delegacijai 1928 m. vasaros olimpinėse žaidynėse. Taip pat buvo išrinktas į Pasaulinio sporto medicinos gydytojų kongreso organizacinį komitetą. Suorganizavo „Sporūtos“ sportinį sąjūdį, didelį dėmesį skyrusį higienai, mankštai, organizmo grūdinimui ir patriotiniam auklėjimui. 1929 m. prie Švietimo ministerijos organizavo fizinio auklėjimo referentūrą ir pats buvo referentas. Subūrė Fizinio auklėjimo draugiją, kuri tapo metodiniu centru, paskelbė draugijos įstatus, išleido vadovėlį. 1931 m. įsteigė ir redagavo žurnalą „Fiziškas auklėjimas“, parengė Kūno kultūros įstatymo projektą. Kūno kultūros rūmų statybos iniciatorius ir 1932–1934 m. jų pirmasis direktorius, Aukštųjų kūno kultūros kursų steigėjas. 1932 m. pradžioje, tarpininkaujant aistringam Lietuvos sporto rėmėjui, operos primarijui Kiprui Petrauskui, inicijavo Kauno miesto sode esančio vasaros teatro pastato pritaikymą sporto reikalams. Salė buvo gerai apšviesta ir apšiltinta, įrengti krepšiai, pradėta treniruotis žiemą – buvo surengtos ir pirmosios žiemos krepšinio varžybos salėje.
A. Jurgelionis buvo 1932 m. vasaros olimpinių žaidynių Los Andžele teisėjas meno varžybų muzikos srityje.[1]
Nuo 1933 m. buvo Lietuvos prezidento ir ministro pirmininko šeimos gydytojas.[2]
Dr. A. Jurgelionis nusipelno sporto mecenato vardo. Jis buvo įsteigęs keletą pereinamųjų prizų. Vienas iš jų – daili statulėlė, skirta estafetiniam plaukimui per Nemuną.[3] O 1937 m. žiemą jis surengė Kauno studentų tarpkorporacinį krepšinio turnyrą, skirtą dr. Jurgelionio taurei laimėti.
1937 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vadovu pasirengti ir dalyvauti II Europos krepšinio čempionate Rygoje buvo paskirtas atsargos pulkininkas A. Jurgelionis. Rinktinė rengėsi čempionatui pirmiausiai Kauno kūno kultūros rūmų salėje, vėliau ir Antano Jurgelionio sodyboje Vilkaviškio apskrityje. A.Jurgelionis sportininkams leido ne tik gyventi pas save, bet ir pasirūpino jų maitinimu, buitimi. Po pergalės Europos čempionate, dar nenurimus džiaugsmo bangoms, apėmusioms visą šalį, plk. A. Jurgelionis išsakė tokias pranašiškas ir artimai, ir tolesnei mūsų krepšinio ateičiai mintis:
Pergalė nuaidėjo visoje Europoje ir padarys didžiulę ir dabar neįkainojamą propagandą Lietuvai ir jos jaunam sportui. Pagarba lietuviui ir Lietuvai jau įkvėpta. Pagaliau krepšinis, kaip intelektualus žaidimas, yra mums itin priimtinas ir propaguotinas. Čia jame surasime tą tašką, kuriame galėsime ir toliau tarti savo svarų ir stiprų žodį.[2]
A.Jurgelionis publikavo straipsnius leidiniuose „Lietuvos aidas“, „Karys“, „Kūno kultūra ir sveikata“ sporto ir sporto medicinos temomis. A. Jurgelionis skaitė paskaitas, įkūrė pažangią fiziologijos ir medicinos kontrolės laboratoriją. 1936 m. parengė valstybinio kūno kultūros ženklo nuostatus. 1938 m. uždarius AKKK, dirbo VDU kūno kultūros katedros vyr. asistentu. Išleido knygas: „Kariuomenės fiziškas lavinimas“ (Kaunas, 1929), „Fiziškas lavinimas: paskaitos, skaitytos Vytauto Didžiojo metais kūno lavinimo ir medicinos kontrolės kursuose“ (Kaunas, 1930), „Sporūta: Kūno kultūros rūmų sporto talka“ (Kaunas, 1933), apie 100 jo straipsnių publikuota periodikoje. 1939 m. paskirtas Vilniaus apskrities gydytoju.
1948–1951 m. Respublikinės priešmaliarinės stoties vedėjas, daug prisidėjo prie maliarijos likvidavimo Lietuvoje. 1960–1969 m. dirbo Epidemiologijos, mikrobiologijos ir higienos institute, 1960 m. įkūrė Gerontologijos ir geriatrijos skyrių ir jam vadovavo. 1960–1969 m. Gerontologų ir geriatrų mokslinės draugijos, įkurtos jo iniciatyva, pirmininkas. 1964 m. A. Jurgelioniui suteiktas Lietuvos nusipelniusio gydytojo vardas.
Brolis – poetas, vertėjas, visuomenės veikėjas Kleopas Jurgelionis.
Įvertinimas redaguoti
- 1921 m. Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas
- 1927 m. Čekoslovakijos „Baltojo liūto“ 5-ojo laipsnio ordinas su kardais
- 1928 m. Lietuvos Nepriklausomybės 10-ties metų jubiliejaus medalis
- 1929 m. Gedimino 4 laipsnio ordinas
- 1995 m. LKKA rūmuose atidengta memorialinė lenta su bareljefu, įamžinanti dr. A. Jurgelionio nuopelnus Lietuvos sportui ir sporto medicinai (skulptorius Algimantas Šlapikas).
Šaltiniai redaguoti
2. https://www.kam.lt/download/22659/2011-8-9%20%201%20psl%20pataisytas.pdf Archyvuota kopija 2016-08-20 iš Wayback Machine projekto.
3. Didelės plaukiojimo rungtynės Kaune. Sportas, 1927, nr. 53, p. 560.
4. http://www.kksd.lt/index.php?4276206154 Archyvuota kopija 2014-08-10 iš Wayback Machine projekto.
5. http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=n Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
6. Balčiūnas, Algimantas. Sporto pradininkams ir puoselėtojams pagerbti. – Iliustr. // Kauno diena. – 1995, rugpj. 4, p. 1.