Altitudė (pranc. l'altitude) – vietovės, statinio, bet kurio kito objekto ar jo taško vertikalus aukštis nuo sutartinio atskaitos taško. Paprastai geografijai, geodezijai, kartografijai, meteorologijai, architektūrai, aviacijai, fizikai, biologijai atskaitos tašku tarnauja jūros lygis.

Aukštimatis nustato orlaivio skrydžio altitudę (aukštį).

Altitudės įtaka redaguoti

Didžiausią įtaką altitudė turi organizmams, nes priklausomai nuo aukščio kinta atmosferos ar vandens slėgis, temperatūra, drėgmė, o tai lemia organizmų galimybes gyvuoti ar net išgyventi tam tikrame aukštyje. Staigus aukščio nuo jūros lygio ir su juo susijusių veiksnių pasikeitimas gali sukelti negrįžtamus organizmo sandaros pokyčius. Su šiomis problemomis dažniausiai susiduria lakūnai, alpinistai, narai.

Atmosferos slėgis turi tiesioginę priklausomybę nuo altitudės. Slėgį jūros lygyje sutarta laikyti 1 atm (atmosfera), jis lygus 760 mm gyvsidabrio stulpelio, arba 1013,25 mb (milibaras), arba 1013,5 hPa (hektopaskalis). 1000 m aukštyje gyvsidabrio stulpelio aukštis siekia 674 mm Hg, 4800 m aukštyje 416 mm Hg, o 8848 m. (Everestas) tik 236 mm Hg.

Istorija redaguoti

Pirmąjį žinomą aukščio matavimą atliko Eratostenas, matuodamas Gizos piramidžių aukštį. Nustatyti žemės paviršių lygių skirtumus pirmiesiems prireikė Senovės Romos akvedukų statytojams. Ypatingai daug žemės lygio matavimų buvo atlikta XIX a. pradžioje. Todėl atsirado būtinybė įvesti žemės lygio standartus.

Altitudė tarptautinėje sistemoje redaguoti

Nustatyti bendrą visiems altitudės standartą būtinybė iškilo pradėjus kurti pasaulinę Vietos nustatymo sistemą GPS, nes jūros lygis nėra vienodas dėl Žemės geoidinės formos ir kitų faktorių. Pavyzdžiui, Panamos kanalo jungiamų Atlanto ir Ramiojo vandenynų vandens lygių skirtumas yra 20 cm. Todėl pagrindu buvo priimta Pasaulinė geodetinė sistema WGS84 (World Geodetic System 1984), kurioje įvertinama gravitacija ir naudojamos trimatės koordinatės.

Nuorodos redaguoti