Aloras

Aloras (indonez. Alor) – didžiausia Aloro salyno, esančio Mažųjų Sundos salų rytuose (Indonezijoje) sala. Į rytus nuo salos už Ombajaus sąsiaurio yra Vetaro ir Atauro salos. Į pietus, už Aloro sąsiaurio – vakarinė Timoro dalis. Į šiaurę – Bandos jūra. Į vakarus Pantaras ir kitos Aloro salyno bei Mažosios Sundos salos.

Apie salą redaguoti

Aloro plotas – apie 2 800 km².

Aloras yra vulkaninės kilmės sala ir labai nelygaus reljefo. Vienintelėje plokščioje vietovėje įsikūręs vienintelis Aloro miestas Kalabahis – įkurtas 1911 m. olandų. Saloje virš 168 000 žmonių, 60 000 iš jų gyvena Kalabahyje.

Trys ketvirtadaliai gyventojų yra protestantai, likusieji musulmonai, keliuose kaimuose – šiek tiek katalikų, taip pat gyvi animizmo papročiai.

Populiarus nardymo regionas.

Kalba redaguoti

Saloje vartojamos daugiau nei 15 vietinių kalbų, dauguma iš jų priskiriamos Papua kalbų grupėms. Tarp jų abui, adang, hamap, kabola, kafoa, woisika, kelon, kui. Dauguma vietinių kalbų yra nykstančios, kai kurios su mažiau nei 1000 jomis kalbančių (Leideno universitete vykdomas su tuo susijęs projektas). Kasdieniškai vartojama Aloro malajų kalba. Indoneziečių kalba mokoma mokyklose bei plačiai vartojama masinės informacijos priemonėse.

Ekonomika redaguoti

Salos infrastruktūra yra gana silpna. Žemės ūkis daugiausiai orientuojamas į vietines reikmes, nors vyriausybė siekia pakeisti situaciją su tarptautinių organizacijų pagalba. Auginama vanilė, tamarindai, migdolai, kiti riešutai. Sandalmedis kertamas prekybai.

Per paskutinius geologinius tyrinėjimus buvo atrasti gipso, kaolino, naftos, gamtinių dujų, alavo ir deimantų telkiniai.

Dėl Aloro nardymo regionų tikimasi turizmo plėtros, nors per paskutinius metus žvejojimo perviršis pakenkė koraliniams rifams.

Transportas – reguliarūs lėktuvų reisai į Kupangą, keltai tarp salų; drėgnuoju sezonu transportas dažnai sutrikdomas stiprių vėjų ir didelių bangų.

Nuorodos redaguoti

Apie Alorą, Aloro ir Pantaro projektas Archyvuota kopija 2007-12-28 iš Wayback Machine projekto.
Aloro vyriausybės svetainė Archyvuota kopija 2006-06-30 iš Wayback Machine projekto.