Aliejinė tapyba

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Aliejinė tapyba – tapybos technika, naudojant aliejinius dažus. Europoje pradėjo populiarėti XV a. Nyderlanduose, patobulinus temperą. Janas van Eikas (apie 1390 − 1441 m.) paprastai laikomas aliejinės tapybos pradininku Europos profesionalioje tapyboje, nors pati technika buvo žinoma daug anksčiau. Tapyba aliejumi leidžia išgauti itin sodrias, natūralias spalvas, tikslias vaizdo detales ir faktūrą. Skirtingai, nei temperoje, džiūdami dažai gana nesmarkiai keičia spalvą. Siekiant išsaugoti spalvų sodrumą, paveikslai dažnai dengiami specialiu laku.

Rembranto autoportretas, 1630 m. Aliejinės tapybos ant vario pavyzdys.

Kitos reikšmės – Aliejus (reikšmės).

Esminės tapybos aliejumi problemos – daugelis pigmentų smarkiai keičia spalvą, priklausomai nuo apšvietimo (dienos šviesoje buvusi mėlyna spalva gali tapti žalia esant lempų apšvietimui ir pan.), dažai linkę reaguoti tarpusavyje (cheminis spalvų kitimas). Dėl labai lėto dažų džiūvimo, vieno aliejinio paveikslo tapymas gali užtrukti kelis mėnesius.