Algimantas Masiulis

Algimantas Masiulis

Algimantas Masiulis filme „Vasara baigiasi rudenį“
Gimė	1931 m. liepos 10 d. Surdegyje, Anykščių raj.
Mirė	2008 m. rugpjūčio 19 d. (77 metai) Kaune
Palaidotas (-a)	Petrašiūnų kapinėse
Sutuoktinis (-ė)	Gražina

Veikla	lietuvių teatro ir kino aktorius.

Algimantas Masiulis (1931 m. liepos 10 d. Surdegyje, Anykščių raj. – 2008 m. rugpjūčio 19 d. Kaune) – lietuvių teatro ir kino aktorius.

Biografija redaguoti

Senelis Izidorius Masiulis (1872 m. Čiornaja Padinoje – 1911 m. Daugpilio ligoninėje, palaidotas Subatės kapinėse) buvo knygnešys, švietėjas, visuomenininkas. A. Masiulis mokyklą pradėjo lankyti 1938 m. Rietave. Vėliau mokėsi Plungėje, Vilniuje, Subačiuje. 1948 m. Masiulių šeima persikėlė į Panevėžį. 1950 m. A. Masiulis baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą. 1948 m. rugsėjo mėn. įsidarbino Panevėžio dramos teatre: buvo priimtas į aktoriaus-kandidato etatą. 1948–1951 m. lankė Panevėžio dramos teatro studiją, kuriai vadovavo Juozas Miltinis. 1948–1976 m. Panevėžio dramos teatro aktorius. 1978 m. kartu su žmona Gražina persikėlė į Kauną. Nuo 1978 m. vaidino Kauno valstybiniame dramos teatre. Lietuvos teatro sąjungos narys. Sukūrė daugiau nei 160 vaidmenų teatro scenoje, taip pat yra įsiamžinęs 104 filmuose. Panevėžio dramos teatro studijoje 1948 m. rudenį sukūrė pirmąjį savo vaidmenį J. Miltinio režisuotame spektaklyje „Mokinė“. Kine debiutavo 1956 m. epizodiniu karininko vaidmeniu Lietuvos kino studijos filme „Ignotas grįžo namo“. 2001 m. išleido knygą „Tema: visada yra galimybė“. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.

Vaidmenys redaguoti

Vaidmenys Panevėžio teatre:^[2]

1952 m. Florindas. Carlo Goldoni „Melagis“, rež. Juozas Miltinis
1953 m. Ledu. Émile Zola „Raburdeno paveldėtojai“, rež. Juozas Miltinis
1954 m. Kresalas. J. Tylas „Laumės sūnus“, rež. Vaclovas Blėdis
1954 m. Trepliovas. Antonas Čechovas „Žuvėdra“, rež. Juozas Miltinis
1958 m. Hepis. Arthuras Milleris „Komivojažierio mirtis“, rež. Juozas Miltinis, Vaclovas Blėdis
1959 m. Fadinaras. Eugene Labiche „Šiaudinė skrybėlaitė“, rež. Juozas Miltinis
1959 m. Ksantas. H. Fiheired „Lapė ir vynuogės“, rež. Juozas Miltinis
1960 m. Daktaras Lvovas. Antonas Čechovas „Ivanovas“, rež. Juozas Miltinis
1961 m. Makdufas. William Shakespeare „Makbetas“, rež. Juozas Miltinis
1964 m. Nagulnovas. Michailas Šolochovas „Pakelta velėna“, rež. Juozas Miltinis
1965 m. Klitandras. Jean-Baptiste Poquelin-Moliere „Žoržas Dandenas“, rež. Juozas Miltinis
1967 m. Ferdinandas. Romualdas Lankauskas „Viskas baigsis šiandien“, rež. Juozas Miltinis
1967 m. Julius. Juozas Grušas „Pražūtingas apsvaigimas“, rež. Vaclovas Blėdis
1969 m. Personalo šefas Ėglis. Fridrichas Diurenmatas „Frankas V“, rež. Juozas Miltinis
1970 m. Šervinskis. Michailas Bulgakovas „Didysis prologas“, rež. Juozas Miltinis
1971 m. Volponė. Ben Johnson „Volponė“, rež. Juozas Miltinis
1971 m. Grafas Almaviva. Bomarchais „Sevilijos kirpėjas“, rež. Vaclovas Blėdis
1973 m. Kurtas. Augustas Strindbergas „Mirties šokis“, rež. Juozas Miltinis

Vaidmenys Kauno dramos teatre:

1978 m. Vyskupas Pandevskis. Juozas Grušas „Unija“, rež. Jonas Vaitkus.
1979 m. Heleris. Ivanas Radojevas „Raudona ir ruda“, rež. Jonas Vaitkus.
1980 m. Herdalas. Henrikas Ibsenas „Statytojas Solnesas“, rež. Jonas Vaitkus.
1980 m. Dominykas Žigas. Juozas Grušas „Gintarinė vila“, rež. Gytis Padegimas.
1980 m. Roslevskis. Juozas Glinskis „Kingas“, rež. Jonas Vaitkus.
1980 m. Gelovinis. Vincas Krėvė „Šarūnas“, rež. Jonas Vaitkus.
1981 m. Gustavas. Augustas Strindbergas „Kreditoriai“, rež. Gytis Padegimas.
1983 m. Daktaras Gibsas. Thorntonas Wilderis „Mūsų miestelis“, rež. Gytis Padegimas.
1983 m. Helikonas. Albert Camus „Kaligula“, rež. Jonas Vaitkus.
1985 m. Gantas, Sodininkas, Ekstonas. William Shakespeare „Ričardas III“, rež. Jonas Vaitkus.
1988 m. Keliaujantis Paukštis Gediminas Jankus „Amžinas keleivis“, rež. Juozas Ivanauskas.
1991 m. Gajevas. Antonas Čechovas „Vyšnių sodas“, rež. Julius Dautartas.
1991 m. Romulas. Fridrichas Diurenmatas „Romulas Didysis“, rež. Gytis Padegimas.
1997 m. Karalius Henris II. Johnas Goldmanas „Liūtas žiemą“, rež. Gytis Padegimas.
2002 m. Pitagoras. Aleksejus Dudarevas „Sąvartynas“, rež. Neris Karpuškaitė.
2005 m. Generolas. Agatha Christie „Dešimt indėniukų“, rež. Gintaras Varnas, Rokas Ramanauskas.

Vaidmenys kine:^[3] ^[4]

1956 m. Karininkas. „Ignotas grįžo namo“, rež. Aleksandras Razumnas
1956 m. Jonas Šatas. „Skenduolis“, rež. Vytautas Žalakevičius
1959 m. Barmenas. „Adomas nori būti žmogumi“, rež. Vytautas Žalakevičius
1959 m. Vacekas. „Julius Janonis“, rež. Balys Bratkauskas, Vytautas Dabašinskas
1962 m. Kuzmickas. „Žingsniai naktį“, rež. Raimondas Vabalas
1963 m. Venckus. „Vienos dienos kronika“, rež. Vytautas Žalakevičius
1965 m. Mykolas. „Niekas nenorėjo mirti“, rež. Vytautas Žalakevičius
1966 m. Mečys. Naktys be nakvynės, rež. Algirdas Araminas, Gediminas Karka
1966 m. Komendantas. „Svetimas vardas“, rež. J. Šulmanas
1968 m. Vilis Švarckopfas. „Skydas ir kalavijas“, rež. V. Basovas
1968 m. Ferdinandas. „Jausmai“, rež. Algirdas Dausa, Almantas Grikevičius
1968 m. Štumpfas. „Tėvynės sūnūs“, rež. L. Faizijevas
1968 m. Bruksas. „Ilgoji rokiruotė“, rež. V. Grigorjevas
1969 m. Kunigas. „Birželis, vasaros pradžia“, rež. Raimondas Vabalas
1969 m. Chirurgas. „Ave, Vita“, rež. Almantas Grikevičius
1971 m. Gerhardas Epas. „Misija Kabule“, rež. L. Kvinichidzė
1971 m. Trelonis. „Lobių sala“, rež. J. Fridmanas
1971 m. Gydytojas. „Maža išpažintis“, rež. Algirdas Araminas
1972 m. Samilis. „Herkus Mantas“, rež. Marijonas Giedrys
1972 m. „Tas saldus žodis - laisvė“, rež. Vytautas Žalakevičius
1972 m. Barbetas. „Ratas“, rež. H. Rapaportas
1973 m. Caro sargybos viršininkas ir juokdarys. „Vargo bijosi, laimės nematysi“, rež. V. Turovas
1973 m. Šeimininkas. „Inžinieriaus Garino krachas“, rež. L. Kvinichidzė
1975 m. Gajus Gibsonas. „Robino Hudo strėlės“, rež. S. Tarasovas
1975 m. Inžinierius Litovka. „Jos sūnų valanda“, rež. V. Turovas
1975 m. Krugeris. „Brilijantai proletariato diktatūrai“, rež. G. Kromanovas
1976 m. Mokytojas Krinica. „Sekmadienio naktis“, rež. V. Turovas
1977 m. Teofilis. „Mano vaikystės ruduo“, rež. Gytis Lukšas
1977 m. Žilius. „Mainai“, rež. Raimondas Vabalas
1977 m. Starbotlas. „Ginkluotas ir labai pavojingas“, rež. V. Vainštokas
1977 m. Henšelis. „Susitikimas tolimame meridiane“, rež. S. Tarasovas
1977 m. Zoldingas. „Likimas“, rež. J. Matvejevas
1977 m. Kriugeris. „Sakmė apie Kovpaką“, rež. T. Levčiukas
1978 m. fon Erlichas. „Tvirtovė“, rež. V. Paskarus
1978 m. Bernaras. „Švelnus sezonas“, rež. V. Pavlovičius
1978 m. Karininkas. „Pasigailėk mūsų“, rež. Algirdas Araminas
1978 m. Abenbrotas. „Savojos pagrobimas“, rež. V. Dromanas
1979 m. Šerlokas Holmsas. „Žydrasis karbunkulas“, rež. N. Lukjanovas
1979 m. Stefanas Brainingas. „Bethoveno gyvenimas“, rež. B. Galanteris
1979 m. Puchovas. „Antarktidos apysaka“, rež. S. Tarasovas
1979 m. Stiuartas. „Paskutinė medžioklė“, rež. I. Šešukovas
1980 m. Generolas. „Žaltvykslės“, rež. Gytis Lukšas
1980 m. Kerbelis. „Juodasis trikampis“, rež. S. Tarasovas
1980 m. Peciukonis. „Faktas“, rež. Almantas Grikevičius
1981 m. Daktaras Šulcas. „Stipruolis“, rež. A. Zguridis, N. Kediašvilis
1981 m. Bertelis. „34-sis greitasis“, rež. A. Maliukovas
1981 m. Džefsonas. „Amerikietiška tragedija“, rež. Marijonas Giedrys
1981 m. Kukauskas. „Medaus mėnuo Amerikoje“, montažo rež. Almantas Grikevičius
1982 m. Pulkininkas. „Poryt vidunaktį“, rež. A. Babajevas
1982 m. Feldmaršalas Manšteinas. „Jeigu priešas nepasiduoda“, rež. A. Levčiukas
1982 m. Princas Džonas. „Baladė apie narsųjį riterį Aivenhą“, rež. S. Tarasovas
1982 m. Profesorius. „Autobuso vairuotojas“, rež. B. Šadurskis
1982 m. Jakimkus. „Vasara baigiasi rudenį“, rež. Gytis Lukšas
1983 m. Našlėnas. „Skrydis per Atlantą“, rež. Raimondas Vabalas
1983 m. fon Virhofas. „Aš – darbo liaudies sūnus“, rež. V. Strelkovas
1983 m. Koleris. „Europietiška istorija“, rež. I. Gostevas
1984 m. Haris Trumenas. „Pergalė“, rež. J. Matvejevas
1984 m. Cirko direktorius. „Baltasis pudelis“, rež. A. Zguridis
1984 m. Benetas Hetčas. „Juodoji strėlė“, rež. S. Tarasovas
1986 m. Baronas. „Chameleono žaidimai“, rež. Arūnas Žebriūnas
1987 m. Savaitgalis pragare, rež. Vytautas Žalakevičius, Almantas Grikevičius, Avtandilas Kvirikašvilis
1991 m. Nepažįstamasis. „Veidas“ (dipl. darbas), rež. Remigijus Sabulis
1993 m. Masiulis. „Akmenorius“, rež. Antanas Maciulevičius
2003 m. Senelis. „Joniukas ir Grytutė“, rež. Vytautas V. Landsbergis
2004 m. Pranciškonų vienuolis. „Kauno bliuzas“, rež. Pavelas Sarajevas
2006 m. „Laiku suspėjome pasikalbėti“, rež. Agnė Marcinkevičiūtė
2008 m. Senis. „Kai aš buvau partizanas“, rež. Vytautas V. Landsbergis.

Apdovanojimai redaguoti

1974 m. – LTSR nusipelnęs artistas
1981 m. – LTSR liaudies artistas
1983 m. – XVI sąjunginio kino festivalio Leningrade laureatas (už geriausią aktorių ansamblį kino filme „Vasara baigiasi rudenį“, su Vaiva Mainelyte ir Valentinu Masalskiu)
1996 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius
1998 m. – „Padėkos Fortūnos“ statulėlė „Už nuopelnus Lietuvos teatrui“
2003 m. – Kauno savivaldybės apdovanojimas „Gerumo plyta“
2006 m. – 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklas „Už nuopelnus Kauno miestui“
2006 m. – skulptūrėlė „Kauno Rampa 2006“ už vyskupo Antano Baranausko vaidmenį Anykščių kultūros centro spektaklyje „AB vienetas“.

Šaltiniai redaguoti

↑ „Objekto Nr. 41245 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
↑ Algimantas Masiulis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 6
↑ Laimonas Tapinas. Lietuvos kinematografininkai. – V.:Mintis, 1986 m., 69-71 psl.
↑ http://kmb.kvb.lt/masiulis/?menu=kuryba&submenu=kine-ir-tv Archyvuota kopija 2015-12-08 iš Wayback Machine projekto. Aktorius Algimantas Masiulis