Alfonsas Jurskis

Alfonsas Jurskis
Gimė	1894 m. rugpjūčio 4 d. Akmenytė, Pumpėnų valsčius
Mirė	1966 m. liepos 31 d. (71 metai) Filadelfija, JAV

Veikla	žurnalistas, redaktorius

Alma mater	Peterburgo politechnikos institutas

Alfonsas Jurskis (1894 m. rugpjūčio 4 d. Akmenytėje, Pumpėnų valsčius – 1966 m. liepos 31 d. Filadelfijoje, JAV) – inžinierius – radiotechnikas, radiotechnikos pradininkas Lietuvoje, Kauno radijo stoties viršininkas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, docentas.

Biografija redaguoti

1912 m. baigė Mintaujos realinę gimnaziją. 1912–1916 m. mokėsi Peterburgo politechnikos institute, kur įgijo elektrotechnikos inžinieriaus ir jūrų laivyno radijo mechaniko specialybę. 1916–1919 m. tarnavo radistu ledlaužių laivyne, plaukiojo tarp Archangelsko, Murmansko ir Anglijos uostų. 1919 m. dirbo Anglijoje.

1919 m. lapkričio 7 d. grįžo į Lietuvą, įstojo į Lietuvos kariuomenės Elektrotechnikos batalioną. Tarnavo laisvai samdomu radijo inžinieriumi, organizavo Elektrotechnikos dirbtuves ir joms vadovavo. 1921–1923 m. ryšių kursuose dėstė elementariosios radiotechnikos pagrindus. Karo technikos valdybos narys.

1923–1924 m. gilino žinias Paryžiaus aukštojoje elektrotechnikos mokykloje, kur įgijo inžinieriaus radiotechniko diplomą. Jo vadove buvo žymi fizikė profesorė Marija Sklodovska-Kiuri. Kurį laiką dirbo Eifelio bokšto radijo stotyje.

1924 m. grįžo į Lietuvą, paskirtas į Aukštuosius karo technikos kursus. Čia vadovavo savo įsteigtai Radijo laboratorijai, dėstė radiotechniką, elektrotechniką, matematiką. Iki 1940 m. šias disciplinas dėstė ir Karo mokykloje. 1934 m. jam suteiktas inžinerijos karininkų korpuso pulkininko leitenanto laipsnis.

1926 m. Susisiekimo ministerijos pakviestas tvarkyti Radijo stoties. Užbaigė trejetą metų trukusią radijo stoties statybą. Stotis pradėjo veikti 1926 m. birželio 12 d. 1927–1929 m. Radijo tarybos sekretorius, 1926–1930 m. Kauno radijo stoties viršininkas.^[1] Operatyvi informacija, muzika, švietėjiškos laidos ir kultūros sklaida sparčiai plėtė klausytojų ratą, 1926 m. buvo 323 abonentai, po ketverių metų – 16 000 abonentų.^[2] 1932 m. savaitraštyje „Bangos“ tvarkė skyrių „Radijas visiems“. ^[3]

Nuo 1926 m. Lietuvos universiteto radiotechnikos lektorius, nuo 1940 m. docentas, Radijo katedros vedėjas. 1940–1944 m. Technologijos fakulteto prodekanas. Dėstė radiotechniką, radioakustiką, elektromagnetinį spinduliavimą. A. Jurskis žymus ne tik kaip teoretikas, bet ir kaip inžinierius – praktikas. Nuo 1923 m. bandė įvairias radijo stotis, buvo grupės vadovas radijo stoties 75 UFJ bandymuose Zarasuose šaukiniu LIP. Apie 1927 m. vykdė originalius bandymus su katodiniu vamzdeliu, tyrinėjo galimybes perduoti vaizdą per atstumą. 1929 m. laboratorijoje nagrinėjo trumpųjų bangų sklidimą, tyrimų rezultai buvo atspausdinti „L'onde electrique”. Gauna radijo stebėtojo šaukinį FRS 42. 1938 m. tampa „RSGB” (BERU) nariu.

Visuomeninė veikla redaguoti

1924 m. tampa „Société des amis de la TSF“ nariu. Vienas iš Lietuvos karių radijo mėgėjų draugijos ir Lietuvos radijo mėgėjų sąjungos steigėjų bei jos vadovas. Lietuvos radijo inžinierių sąjungos pirmininkas, Lietuvos jūrininkų sąjungos, įsteigtos 1923 m., pirmosios valdybos sekretorius, Vytauto Didžiojo paminklo statybos Kaune komisijos narys, pirmininkavo komisijai, kuri rūpinosi Karo muziejaus technikos skyriumi.

Nuo 1938 m. leidinio „Karo technikos dalių dvidešimtmetis 1919–1939“ redakcinės komisijos pirmininkas. Parašė pirmąjį radiotechnikos vadovėlį lietuvių kalba „Radiotechnika. Pirmoji knyga: Radiotelegrafija“ (1927 m.), kuriame pateikė daug konspektų bei patariamųjų santraukų studentams. Vėliau šią knygą papildė antrasis vadovėlis „Radiotelefonijos pagrindai“ (1929 m.). Išspausdino apie 20 straipsnių, daugiausia savaitraštyje „Bangos“.^[4] Svarbesni iš jų: „Radiogoniometrijos praktika“, „Kreipiamoji radiotelegrafija ir radiogoniometrija“, „Akustika ir patalpų įgarsinimas“, „Mūsų galingoji radijo stotis“. Bendradarbiavo leidinyje „2000 metrų“^[5]

Emigracija redaguoti

1944 m. spalio 7 d. Jurskių šeima su trimis vaikais Liūtaveru Kazimieru, Snieguole Marija Ona ir Juozu Sauliumi pasitraukė į Vakarus. 1946–1948 m. gyveno Augsburge, dirbo Aukštosios technikos mokyklos direktoriumi, skaitė paskaitas. 1949 m. išvyko į JAV. Nuo 1949 m. iki 1961 m. – Templio universiteto Technikos instituto elektronikos dalykų ir matematikos dėstytojas bei radijo instruktorius.

Įvertinimas redaguoti

Už ypatingus nuopelnus Lietuvai A. Jurskis 1928 m. apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės 10-ies metų sukakties medaliu
1929 m. DLK Gedimino 4 laipsnio ordinas.
1989 m. liepos 29 d. A. Jurskio gimtinėje Akmenytės vienkiemyje po sodybos ąžuolu atidegtas stogastulpis (tautodailininkas Jonas Matulis).
1994 m. pažymint 100-ąsias gimimo metines, jo vaikai, pagerbdami tėvo atminimą, įsteigė kasmetinę A. Jurskio premiją, skiriamą pažangiam Kauno technologijos universiteto Radiotechnikos fakulteto studentui, kilusiam iš provincijos.
1996 m. pažymint 30-ąsias mirties metines, ant namo Aukštuosiuose Šančiuose (L. Ivinskio g. 38) jo vaikų lėšomis buvo atidengta atminimo lenta (architektas Jonas Lukšė).
2002 m. KTU Radioelektronikos fakultete atidaryta jo vardo auditorija, iškilmingai atidengtas inžinieriaus bareljefas (skulptorius Vladas Žuklys), įrengtas istorinių dokumentų stendas.