Aleksijus I Komninas
Aleksijus I Komninas (gr. Αλέξιος Α' Κομνηνός, Alexios I Komnenos, 1048 m. – 1118 m. rugpjūčio 15 d.) – 1081–1118 m. Bizantijos imperatorius.
| Aleksijus I Komninas | |
|---|---|
| |
| Komninų dinastija | |
| Visas vardas | Αλέξιος Α' Κομνηνός; |
| Gimė | 1048 m. |
| Mirė | 1118 m. rugpjūčio 15 d. (~70 metų) |
| Sutuoktinis (-ė) | Irena Dukaina |
| Vaikai | Ana Komnena |
 | |
| Valdė | 1081 m. - 1118 m. (~37 metai) |
| Pirmtakas | Nikiforas III Botaniatas |
| Įpėdinis | Jonas II Komninas |
 Vikiteka |
Aleksijus I Komninas |
Biografija redaguoti
Komninų dinastijos pradininkas. Imperatoriaus Izaoko I Komnino vaikaitis. Karinės aristokratijos atstovas.
Šeima redaguoti
Žmona Irena Dukaina, vaikai:
- Ana Komnina, Bizantijos istorikė;
- Marija Komnina, Grigaliaus Gabro, vėliau Nikiforo Euforbeno Katakalono žmona;
- Jonas II Komninas, Bizantijos imperatorius;
- Andronikas Komninas;
- Izaokas Komninas, imperatoriaus Androniko I Komnino tėvas;
- Eudokija Komnina, Mykolo Jasito žmona;
- Teodora Komnina, pirmasis vyras Konstantinas Kurtikas, antrasis – Konstantinas Angelas. Vaikaičiai – Angelų ir Laskaridų dinastijos pradininkai imperatoriai Izaokas II Angelas ir Aleksijus III Angelas;
- Manuelis Komninas;
- Zoja Komnina.
Valdymas redaguoti
Reformavo teisinę ir finansinę sistemas. Bažnytinėje politikoje rėmė ortodoksinį dvasininkijos sparną. 1085 m. kartu su Venecija pasiekė didelių laimėjimų kovoje su normanais, 1090–1091 m. pašalino pečenegų grėsmę, 1097 m. privertė kryžininkus perleisti Bizantijai didelę jų pirmojo žygio metu iš seldžiukų atkovotos Mažosios Azijos dalį. Trumpam sustiprino Bizantijos autoritetą.[1]
Aleksijus Komninas yra garsus tuo, kad kreipėsi į popiežių pagalbos prieš turkus. Tuo būdu dar ir šiandien tęsiasi ginčai dėl Kryžiaus karų teisėtumo. Musulmonai ragina popiežių ir katalikų bažnyčią atsiprašyti dėl minėtųjų karų, tačiau visgi egzistuoja versija, kad Aleksijus kaip imperatorius turėjo juridinį pagrindą pasikviesti pagalbon vakarų krikščionis ir siekti atsiimti prarastas musulmonų armijoms Imperijos žemes. Tuo būdu nepanašu, kad reiktų krikščionims atsiprašinėti musulmonų dėl bandymo atsiimti krikščionišas žemes.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Aleksijus I Komninas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 319 psl.
Literatūra redaguoti
- Ralph-Johannes Lilie: Byzanz – Das zweite Rom. Berlin 2003, S. 328ff;
- Michael Angold, The Byzantine Empire, 1025–1204, Longman, 1997, 2nd ed., pp. 136-70. – ISBN 0-582-29468-1
- Jonathan Harris, Byzantium and the Crusades, Hambledon, 2003, pp. 33-71. – ISBN 1-85285-298-4
- The Oxford Dictionary of Byzantium, Oxford University Press, 1991;
- Warren Treadgold, A History of the Byzantine State and Society, Stanford Universwity Press, 1997, pp. 612-29. – ISBN 0-8047-2630-2
- Norwich, John J. (1995). Byzantium: The Decline and Fall. Alfred A. Knopf, Inc. – ISBN 0-679-41650-1
- Anna Comnena, The Alexiad, translated E. R. A. Sewter, Penguin Classics, 1969.