Aleksandros Žemė

80°38′ š. pl. 46°35′ r. ilg. / 80.633°š. pl. 46.583°r. ilg. / 80.633; 46.583

Salos padėtis

Aleksandros Žemė (rus. Земля Александры) – sala Arkties vandenyne, toliausiai nutolusi į vakarus Prano Juozapo salyne (Rusija). Rytuose Kembridžo kanalas skiria nuo Jurgio Žemės. Plotas 1130 km². Aukštis iki 382 m (ledo kupolas Lunyj). Didžiąją dalį salos dengia ledynai, gausu ežerų (Ledianojė, Utinojė ir kt.). Saloje yra baltųjų lokių.

Aleksandros Žemę atrado Austrijos-Vengrijos poliarinė ekspedicija. Sala pavadinta Rusijos princesės Aleksandros Pavlovnos garbei. Nuo 1952 m. veikia Nagurskojės poliarinė bazė[1].

Šaltiniai redaguoti

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 20