Albinas Lozuraitis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Albinas Lozuraitis | |
|---|---|
| Gimė | 1934 m. sausio 2 d. Pilies kaime, Jurbarko rajonas |
| Tautybė | lietuvis |
| Sutuoktinis (-ė) | Žana Levitina (mirė 1991 m.), Loreta Anilionytė (nuo 1995 m.) |
| Vaikai | Eduardas (g. 1960), Lizeta (g. 1968), Ieva (g. 1996) |
| Veikla | lietuvių filosofas, politikas, vertėjas ir redaktorius. |
| Partija | Lietuvos socialdemokratų partija |
| Išsilavinimas | humanitarinių mokslų daktaras |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
Albinas Lozuraitis (g. 1934 m. sausio 2 d. Pilies kaime, Jurbarko rajonas) – lietuvių filosofas, politikas, vertėjas ir redaktorius.
Biografija redaguoti
1952 m. baigė Jurbarko vidurinę mokyklą, 1957 m. baigė Vilniaus universitetą, Istorijos ir filologijos fakultetą, įgydamas lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. 1963 m. birželio 25 d. Vilniaus universitete apsigynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Socialinė ideologija (jos socialinių principų metodologiniai pagrindai)“. 1963 m. suteiktas filosofijos daktaro laipsnis.
1957–1992 m. dirbo Vilniaus universitete dėstytoju, vyresniuoju dėstytoju, docentu. 1974–1992 m. – Vilniaus universiteto filosofijos žurnalo „Problemos“ vyr. redaktorius. 1992–1996 m. Lietuvos Respublikos Seimo narys, Valstybės ir teisės komiteto pirmininko pavaduotojas.
Buvo Lietuvos demokratinės darbo partijos narys, šios partijos tarybos, prezidiumo narys, partijos kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimo narius Naujamiesčio rinkimų apygardoje.
Vedęs. Pirmoji žmona – redaktorė Žana Levitina iš gyvenimo pasitraukė 1991 metais. Iš pirmosios santuokos turi du vaikus: architektą Eduardą Lozuraitį (g. 1960 m.) ir filologę Lizetą Lozuraitytę (g. 1968 m.). Antrą kartą vedė 1995 metais filosofę Loretą Anilionytę. Su ja turi dukrą teisininkę Ievą Lozuraitytę (g. 1996 m.).
Bibliografija redaguoti
Monografijos
- Socialistinė ideologija. – Vilnius, 1963;
- Filosofijos pagrindai. 4 knygos. – V.: LAD, 1975;
- Tiesa ir vertybė. Teorinė ir praktinė antikinės filosofijos orientacija. – Vilnius, 1980;
- Materialistinio istorijos supratimo pagrindai. – Vilnius, 1985;
- Metodologiniai marksistinės socialinės filosofijos bruožai. – Vilnius, 1986.
Svarbesni straipsniai
- Socialinė teorija ir socialinis vertinimas. – Metodologinės vertybių problemos. – V., 1970, p. 23-33;
- Pažinimas kaip laisva veikla.1- Problemos, Nr. 9,p. 14-25, 2 Nr.12, p. 5-15;
- Prof. V. Sezemanas ir jo „Estetika“// V. Sezemanas, Estetika. V.,1970. – p. 435–454;
- Gnoseologijos labirintuose. – Sezemanas V., Raštai. Gnoseologija. V., 1987. p. 6-24;
- Aristotelis iš amžių perspektyvos. – Aristotelis. Rinktiniai raštai., V.,1990. – p. 5-21;
- Išminties ramybė gyvenimo sumaištyje. – Sezemanas V.. Filosofijos istorija. Kultūra. – V., 1997. (bendraaut. Loreta Anilionytė), p. I–XV;
- Logika ir istorija. Dvasia ir filosofija. – G.W. F. Hegel. Filosofijos istorijos paskaitos. -T.1. – V., 1999. – p. 9-58.
Sudarytojas, redaktorius
- Sezemanas V. Estetika. – Vilnius, 1970;
- Sezemanas V. Gnoseologija. – Vilnius, 1984;
- A. Halder. Filosofijos žodynas. V., Alma Littera. 2002. (spec. redaktorius).
Vertimai
- G.W. F. Hegel. Filosofijos istorijos paskaitos: Trys tomai, V., Alma Littera, 1999–2001;
- Zenonas Norkus. Max Weber ir racionalus pasirinkimas, V., Margi raštai, 2003;
- W. Wundt. Psichologijos pagrindai. V.,Alma Littera, 2005.
- G. Simmel. Sociologija ir kultūros filosofija. V., Margi raštai, 2007. 608 p. – ISBN 978-9986-09-325-1
- Metzlerio filosofų žinynas. Nuo ikisokratikų iki Naujųjų laikų filosofų. V., Mintis, 2008, 1000 p. (kartu su Alfonsu Tekoriumi).