Alaus pučas
Alaus pučas (vok. Hitler-Ludendorff-Putsch) – Vokietijos nacionalsocialistinės darbininkų partijos nesėkmingas mėginimas užimti valdžią 1923 m. lapkričio 8 – lapkričio 9 d. Pučą organizavo Adolfas Hitleris ir Erichas Ludendorfas.
Vokietijos nacionalsocialistinė darbininkų partija savo suvažiavime 1923 m. sausio mėn. iškėlė tikslą nuversti vyriausybę. Partijoje buvo daug kariškių ir savanorių korpuso narių, kurie entuziastingai palaikė šias idėjas.
1923 m. lapkričio 8 d. apie 21 val. daug partijos narių įsiveržė į Miuncheno aludę „Bürgerbräukeller“, kur turėjo kalbėti Bavarijos vyriausybės vadovas G. von Kahr. Čia Adolfas Hitleris visiems paskelbė, kad Vokietijos ir Bavarijos vyriausybės netenka įgaliojimų, o valstybės kancleriu ir laikinosios vyriausybės vadovu skelbiamas jis pats. Bavarijos vyriausybei pavyko išvaikyti pučistus, susirėmimų metu žuvo 16 nacistų ir 3 policininkai.
Adolfas Hitleris už perversmo organizavimą buvo nuteistas 5 metams laisvės atėmimo, Erichas Ludendorfas buvo paleistas, NSDAP uždrausta.
Po pučo A. Hitleris ėmėsi siekti valdžios kitais būdais, pirmiausia keisdamas NSDAP programą ir orientuodamas ją į visuomenės sluoksnius, kurie jį galėtų palaikyti siekiant valdžios.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Alaus pučas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 275 psl.