Akmolos sritis
Akmolos sritis (kaz. Ақмола облысы) – sritis šiaurės Kazachijoje. Srities centras – Kokšetau miestas, anksčiau buvęs Kokčetavas. Plotas ~121 400 km², 829 tūkst. gyventojų (741 897–2009 m. sausio 1 d.[2]). Yra anglies ir aukso kasyklų.
| Akmolos sritis Ақмола облысы | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Kazachstanas
| ||||||
| Administracinis centras | Kokšetau | ||||||
| Rajonų skaičius | 17 | ||||||
| Gyventojų | 786 012[1] | ||||||
| Plotas | 146 200 km² | ||||||
| Tankumas | 5 žm./km² | ||||||
 Vikiteka |
Akmolos sritisVikiteka | ||||||
.png)
Srities centre yra – Astana, kuri yra Kazachijos sostinė ir į sritį neįeina.
Tarybiniais metais teritorija vadinta Celinogrado sritimi (Целиноградская область). 1992 m. Celinogradą (kuris tuomet buvo srities sostinė) pervadinus į Akmolą, pakeistas ir srities pavadinimas. 1999 m. prie srities prijungta buvusi Kokšetau sritis, Akmola (Astana) performuota į atskirą statusą turintį miestą, o srities sostine tapo Kokšetau.
Geografija redaguoti
Didžioji dalis teritorijos yra Kazachstano kalvyne, kurio aukščiausia dalis yra Kokšetau aukštuma, iškylanti iki 947 m. Pačioje šiaurėje paviršius pereina į Vakarų Sibiro lygumą. Svarbiausia upė yra Išimas (Irtyšiaus baseinas). Gausu ežerų, kurie sudaro savo nenuotakius baseinus (Siletitenizas, Šaglitenizas, Kokšetau ežerai, Tekė, Tengizas ir kt.). Būdingi tamsiai kaštoniniai dirvožemiai ir juodžemiai. Plyti įvairiažolės-ašuočių ir ašuočių-kiečių stepės, kurios daugiausia išdirbtos („plėšiniai“). Kalnuotose vietovėse yra miškų.
Klimatas ryškiai žemyninis. Vidutinė sausio temperatūra nuo -19 iki -16 °C, liepos temperatūra +19–22 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis ~300 mm[3].
Gyventojai redaguoti
Tautinė sudėtis (2010 m.)[4]: 44,83 % – kazachai, 35,64 % – rusai, 6,22 % – ukrainiečiai, 4,08 % – vokiečiai, 1,99 % – baltarusiai, 1,98 % – totoriai, 1,25 % – lenkai, 0,74 % – ingušai.
Miestai:
Šaltiniai redaguoti
- ↑ KAZAKHSTAN, citypopulation.de
- ↑ GeoHive Kazakhstan statistics Archyvuota kopija 2013-12-04 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 473
- ↑ http://www.stat.kz/publishing/Pages/Archives_2000.aspx Archyvuota kopija 2013-11-13 iš Wayback Machine projekto.
