Ajurveda (skr. आयुर्वेदः = IAST: Āyurvedaḥ – „ājus“ gyvenimas + „veda“ žinojimas) arba gyvenimo mokslas – tradicinė Indijos medicina[1], šiuo metu populiarėjanti ir Vakarų pasaulyje kaip alternatyvi medicina; vidinės kultūros dalis. Ajurveda nėra Vedų šventojo kanono dalis.

Ajurvedinis masažas
Ajurvedinių preparatų vaistinė Indijoje

Ajurveda pasaulį, ir ypač žmones, supranta kaip visumą, kaip dinaminę trijų visatos principų tarpusavio sąveiką. Šie principai, arba došos, įkūnyti visose gyvose būtybėse ir vadinami vata, pita ir kapha. Tikima, kad kiekvienu jų pagrįsta tam tikra žmogaus organizmo medžiagų apykaitos funkcija bei pagrindinių gamtos jėgų veikimu. Anot jos šalininkų, sveikata priklauso nuo to, kaip kiekvienas žmogus išsaugo jam vienam būdingą došų pusiausvyrą. Ajurveda ligą supranta kaip natūralaus balanso sutrikimą. Kai žmogus suserga, Ajurvedos gydytojas bando surasti ligos ir došų pusiausvyros sutrikimo priežastis, tada siūlo įvairias natūralias "gydymo" priemones, specialiai pritaikytas kiekvienam ligoniui. Šie "gydymo" būdai skirti ne ligos simptomams slopinti, o natūralios došų pusiausvyros atstatymui. Ajurveda ligą bei sveikatą supranta labai plačiai ir praktiškai, todėl naudojasi vaistažolėmis, joga, meditacija, pančakarmos praktika – organizmo valymu nuo toksinių medžiagų ir žalingų proto bei dvasios impulsų. Vienas reikšmingiausių Ajurvedos požiūrių yra tas, kad galutinis gydymo tikslas nėra fizinė žmogaus sveikata. Ajurveda skirta sveikatos palaikymui, bet taip pat ir gydymui.[2]

Gydymo metodologija redaguoti

Ajurvedos gydytojai ligas ar kitus sutrikimus diagnozuoja pasitelkę pulso nustatymo diagnostiką, patikrinę ligonio kūno temperatūrą, akis, liežuvį, nagus, plaukus, odą, šlapimą. Ajurveda remiasi trijų došų principu – taikant individualią mitybą ir gydymą, atsižvelgiama į žmogaus prigimtį, pomėgius, charakterį, kūno sudėjimą.[3] Ajurvedoje yra trijų tipų gydymas: naudojant nesudėtingas operacijas, paprastas ir psichologinis. Antrasis gydymo tipas (paprastas) – kasdienė higiena, fitoterapija ajurvediniais gydomaisiais augalais, subalansuota mityba, pančakarma, pratimais. Trečiasis tipas – gydymas naudojant atsipalaidavimą, muziką, šviesą, spalvas, dainavimą ir taip pat meditaciją.[4]

Ajurvediniai mišiniai redaguoti

Ajurvedoje iš žolelių, vaisių ir prieskonių yra daromi įvairūs milteliniai preparatai, arbatos, tabletės, pastos, kremai. Vienas (iš) populiarių ajurvedinių mišinių yra trifala.

Pančakarma redaguoti

Pančakarma – (penki veiksmai) plačiai ajurvedoje naudojama organizmo valymo procedūra, susidedanti iš penkių procedūrų, kurias parenka ajurvedos gydytojas. Dažniausiai pančakarma atliekama keičiantis metų laikams – vėlų rudenį bei pavasarį. Pančakarmą sudaro penkios procedūros, tai dažniausiai būna nosies valymas aliejais (nasya), lydyto sviesto (ghi) gėrimas (snehana), masažas, vaistažolių pirtys ar vonios ir virškinimo sistemos valymas vėmimu arba vidurių laisvinimu, taip pat kraujo nuleidimas dėlių pagalba. Populiaresnė supaprastinta pančakarma, kuri susideda iš nosies valymo, masažo, vaistažolių pirties ar vonios, kosmetologinės procedūros ir lydyto sviesto (ghi) vartojimo.

Došos redaguoti

Ajurvedos pagrindą sudaro žinios apie 3 došas, organizmo energijas, kurios reguliuoja darnią organizmo veiklą. Kiekvienas iš mūsų esame savitas ir nepakartojamas, nes došų pusiausvyra kiekviename žmoguje yra kitokia. Vata, Pita ir Kapha – trys organizmo došos – nulemia unikalius asmenybės fizinius ir charakterio bruožus. Vienos došos tipo žmogus pasitaiko retai. Mumyse paprastai vyrauja ir kitų dviejų došų teikiama energija, tad kiekvienas iš mūsų turime skirtingas visų trijų došų proporcijas su labiau dominuojančiomis viena ar dviem došomis.[5]

Nuorodos redaguoti

 

Literatūra redaguoti

  • Geffen J. R. Kelionė per vėžį. K., 2003.

Išnašos redaguoti