Abitūra (lot. abire - 'nueiti'; abiturire - 'būti (tapti) išėjusiam', , abiturium - 'abitūra') – aukščiausia bendrojo arba vidurinio (išsi)lavinimo pakopa; baigiamieji vidurinio mokslo baigimas, jo baigiamieji egzaminai, kuriuos sėkmingai išlaikius, įgyjama teisė stoti į aukštąją mokyklą.

Abitūros laidos paminklinis atminimas mokyklose teritorijoje Vokietijoje

Abiturientas redaguoti

Abiturientas (lot. abituriens) – paskutinių (baigiamųjų) bendrojo arba vidurinio, gimnazijino (išsi)lavinimo metų (t. y. vidurinės mokyklos ar gimnazijos) moksleivis, besiruošiantis laikyti baigiamuosius egzaminus arba juos laikantis arba jau juos išlaikęs. Abiturientų šventės bei renginiai - Šimtadienis, Paskutinis skambutis, išleistuvės ir kiti.

Vokietija redaguoti

Vokietijoje po abitūros (vok. Abitur) įgyjama „bendroji aukštojo mokslo branda“ (vok. Allgemeine Hochschulreife), vad. „pilnoji“ abitūra (Vollabitur), turint teisę stoti ir vėliau studijuoti bet kurioje aukštojoje mokykloje (Hochschulzugangsberechtigung). Be to, yra specialioji (dalykinė) abitūra (Fachgebundene Hochschulreife), kurią baigus (dėl palyginti siauresnės bendrojo išsilavinimo apimties nei įprastinės gimnazijinės abitūros atveju) aukštosiose mokyklose leidžiama studijuoti tik tam tikras studijų programas.

2007 m. Vokietijoje 432 500 mokinių baigė bendrąją arba specialiąją abitūrą, 2006 m. - 412 800 (2007 m. - 4,2 % daugiau nei 2006 m.).[1] Iš jų 302 200 (arba 69,9 %) įgijo bendrąją brandą (allgemeine Hochschulreife), dauguma (258 900) – bendrojo lavinimo mokyklose (Allgemeinbildende Schule) Abiturientų skaičius sumažėjo žemėse kaip Saksonija, Tiuringija ir Berlynas.

2007 m. mokyklas baigė 53,3 % abiturienčių.[2]

Šaltiniai redaguoti

  1. Statistisches Bundesamt, Wiesbaden, Pressemitteilung vom 20. März 2008; Ausnahmewert wegen Abitur in zwei Jahrgängen in Sachsen-Anhalt Archyvuota kopija 2007-05-25 iš Wayback Machine projekto.
  2. Statistisches Bundesamt, Wiesbaden, Pressemitteilung vom 20. März 2008 Archyvuota kopija 2007-05-25 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos redaguoti