Abdula Ansari
| Abdula Ansari | |
|---|---|
| |
| Visas vardas | Abu Izmailas Abdula ibn Abi Mansūras Mohamadas |
| Gimė | 1006 m. gegužės 4 d. Heratas, Persija |
| Mirė | 1088 m. (~82 metai) Heratas, Persija |
| Tautybė | persas |
| Religija | islamas (sufizmas) |
Abdula Ansari (Abdullah Ansari), pilnas vardas – Abu Izmailas Abdula ibn Abi Mansūras Mohamadas (1006–1088 m.) – persų rašytojas, mistikas, sufijus, rašęs ir arabų kalba.
Savo kūryboje Abdula Ansari neigė pasaulietinės valdžios ir turto prasmę, aukštino dvasinės tobulybės siekimą. Kūrinyje „Maldos“ pirmą kartą persų literatūroje panaudota rimuota proza (sadžas), kurią Saadi pritaikė poemoje „Gulistanas“ (1258 m.). Ansari išvertė iš arabų kalbos Sulami veikalą „Sufijų gyvenimai“. Proza perkūrė žinomą siužetą apie Jusufą ir Zuleichą, parašė kūrinių, kuriuose ryškios sufizmo idėjos.
Iš trijų jam priskiriamų divanų išliko tik fragmentų.[1] Svarbiausias kūrinys – „Dialogai su Dievu“ (Munajat Namah).
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Abdula Ansari. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001