A. Vaganovos rusiško baleto akademija

A. Vaganovos rusiško baleto akademija

Įkūrimo metai	1738 m.
Meno vadovė	Žana Ajupova
Rektorius	Nikolajus Ciskaridzė
Vieta	Sankt Peterburgas
Svetainė	https://vaganovaacademy.ru/

A. Vaganovos rusiško baleto akademija – Marijos teatro baleto mokykla Sankt Peterburge; viena seniausių baleto mokyklų pasaulyje.

Istorija

Mokyklą 1738 m. įkurė Rusijos imperatorė Ana Ivanovna kaip Imperatoriškąją teatro mokyklą. Pirmuoju jos pedagogu tapo prancūzų baletmeisteris Žanas Batistas Lande. Pirmieji mokiniai – dvylika jaunuolių ir dvylika merginų – dvarų tarnautojų vaikai – buvo mokomi Ermitaže. Imperatorė norėjo sukurti pirmąją Rusijos profesionalią šokių trupę. Beveik visi mokyklos pedagogai buvo pakviesti iš Vakarų Europos. Žymiausi jų buvo Enrico Cecchetti, Pierina Legnani ir Marius Petipa.

Tų laikų baletas skyrėsi nuo dabartinio. Visas savo pastangas Lande nukreipė į pramoginių šokių, kurie tuo metu sudarė mokymo pagrindą, meistriškumą. Taip ir atsirado išskirtinis rusiško baleto braižas. Peterburgo akademijoje dirbo pirmasis rusų baletmeisteris Ivanas Valberchas (Lesogorovas), kuris paruošė trupę garsaus prancūzo Didlo vizitui. Pats Šarlis Lui Didlo, klasikinio šokio šiuolaikinės metodikos pradininkas, dėstė šioje mokykloje apie 20 metų. Per šį laikotarpį rusiškas baletas tapo europietiško baleto dalimi – jau formavosi nauja klasikinio teatrališko šokio ant puantų sistema. Neilgai trukus, XIII ir XIX a. sandūroje rusiškas baletas tapo lygiavertis užsienietiškam, o klasikinis šokis, akademijai įdiegtas Didlo, tapo akademijos ugdymo programos pagrindu. Taip pat imperatoriškų teatrų direkcijos kvietimu į Sankt Peterburgą atvyko kitas pasaulyje žinomas prancūzas Žiulis Pero – svarbiausias romantizmo epochos baletmeisteris. Vėliau dėstyti šioje įstaigoje ėmė daugelio klasikinių baletų choreografiją pastatęs Marius Petipa, su juo susijęs laikotarpis buvo pavadintas „Petipa epocha“. Su juo kartu atvyko italas Enriko Čeketi, kurio pastangomis išpopuliarėjo vyriškas šokis.

Kiekvienas baletmeisteris įnešė savo nacionalinės mokyklos bruožų į rusišką baletą, tačiau to meto akademiją išgarsino ne tik žinomi pedagogai, bet ir jų mokiniai. Su rusišku baletu visą pasaulį supažindino Paryžiuje pasirodanti Anna Pavlova. Akademijos sėkmę užtvirtinio Marinos Semionovos, Galinos Ulanovos, Natalijos Dudinskajos, Vladimiro Ponomariovo, Matildos Ksešinskajos meninė veikla.

Po 1917 m. revoliucijos baleto mokykla buvo uždaryta ir vėl atidaryta kaip Valstybinis Leningrado choreografijos institutas. Viena žymiausių šios mokyklos pedagogųū buvo balerina Agripina Vaganova. Nuo 1920 m. ji buvo mokytoja, o nuo 1934 m. Leningrado choreografijos instituto vadovė. Ji yra vadinamojo Vaganovos metodo kūrėja.

1956 m., praėjus šešeriems metams po A. Vaganovos mirties mokykla jos garbei pervadinta į A. Vaganovos baleto akademiją.

Akademijos struktūra

Akademijos sandara Atlikimo meno fakultetas (sudaro 3 katedros): Klasikinio ir duetinio-klasikinio šokio katedra, Charakterinio, istorinio, šiuolaikinio šokio ir aktorystės meno katedra, Bendrojo lavinimo disciplinų katedra, Pedagoginis fakultetas.

Administracijos sandara Rektorius, Pirmasis prorektorius, meno vadovas, Ugdymo-metodinės veiklos prorektorius, Mokslinės veiklos prorektorius, Ugdymo, auklėjamosios ir socialinės veiklos prorektorius, Administracinės-ūkinės veiklos prorektorius.

Priėmimas

Ugdymas įstaigoje prasideda nuo 5 klasės, pabaigus 4 pradines klases. Priėmimas į akademiją vykdomas trimis etapais.

I etapas

Atskirai tikrinami stojančiųjų berniukų ir mergaičių duomenys: plastika, lankstumas, šuolis, muzikalumas, laikysena, artistiškumas ir pan. Jam praėjus yra skelbiami kandidatų, praėjusių į II etapą sąrašai.

II etapas

Stojantieji turi praeiti medicinos komisiją, kuri atrenka vaikus į III etapą.

III etapas

Dar kartą patikrinami kandidatų fiziniai ir meniniai duomenys ir skelbiamas galutinis įstojusių mokinių sąrašas.

Ugdymas

Akademijos mokinių ugdymas susideda iš bendrojo lavinimo ir profesinės dalių.

Profesinė dalis Bendrosios profesinės disciplinos Aktorystės menas, Treniruotės klasikiniam šokiui, Grimas, Baleto artisto darbo apsauga, Sveikatos gerovė, Profesinės disciplinos Klasikinis šokis, Duetinis – klasikinis šokis, Charakterinis šokis, Istorinis šokis, Šiuolaikinis šokis. Bakalauro laipsnio programos Menai ir humanitariniai mokslai, Baletmeisterio menas, Choreografijos meno vadyba, Baleto pedagogika, Choreografinis atlikimas, Muzikinis – instrumentinis menas.

Magistro laipsnio programos Menai ir humanitariniai mokslai, Menų teorija ir istorija, Choreografijos menas, Choreografijos meno prodiusavimas, Choreografijos meno teorija ir istorija, Šiuolaikinio šokio dailės praktikos, Choregrafijos pedagogika, muzikologija. Aspirantūros programos Švietimas ir pedagogikos mokslai (profilis „Mokymo ir auklėjimo teorija ir metodika“), Menotyra (profilis „Meno teorija ir istorija“). Tarptautinis ugdymas A. Vaganovos rusiško baleto akademija vykdo tarptautinės stažuotės programą užsienio studentams. Taip akademija organizuoja kvalifikacijos kėlimo kursus užsienio pedagogams, vasaros mokymus užsienyje, kuriuos veda akademijos pedagogai.

Žinomi alumnai

Alumnas	Trumpa biografija
Anna Pavlova	Marijos teatro primabalerina. 1906–1913 m. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje balerina persikelė į Didžiąją Britaniją bei su savo trupe gastroliavo visame pasaulyje, pasirodė daugiau nei 40 pasaulio šalių, kai kurioms iš jų pirmą kartą pristatydama baleto meną. Ikoniška baleto istorijai Pavlovos atliekama miniatiūra – monologas „Mirštanti gulbė“, kuri tapo rusiško baleto mokyklos etalonu.
Matilda Kšesinskaja	Lenkų kilmės Rusijos baleto artistė ir pedagogė, Marijos teatro primabalerina. Garsėjo savo santykiais su Rusijos imperatoriškosios giminės nariais, 1921 metais ištekėjusi už kunigaikščio Andrėjaus Vladimiročiaus gavo gunikaikštienės titulą.
Vaclavas Nižinskis	Lenkų kilmės rusų šokėjas ir choreografas, šokio novatorius, vienas iš pagrindinių Diagilevo Rusiško baleto artistų, Marijos teatro primarijus, tokių balerinų, kaip Matilda Kšesinskaja ir Anna Pavlova, partneris. Paliepus imperatoriškajai šeimai, iš Marijos teatro išmestas už tai, kad pasirodė balete „Žizel“ su kostiumu, kuris buvo palaikytas nepadoriu.
Marina Semionova	Sovietų Rusijos baleto artistė bei pedagogė, reikšmingų rusijos premijų laureatė. Išugdė daugybę žinomų baleto artistų, tarp jų ir Mają Pliseckają bei Nikolajų Ciskaridzę.
Galina Ulanova	Sovietų Rusijos balerina ir pedagogė, S. M. Kirovo Leningrado operos ir baleto teatro bei Maskvos Didžiojo teatro primabalerina. Labiausiai tituluota balerina sovietinio baleto istorijoje. Ulanovą mėgo daugelis įtakingų meno pasaulio atstovų, o žinomas kompozitorius Sergejus Prokofjevas apie baleriną atsiliepė taip: „Ulanovos įvaizdis – švelnus, trapus ir išmintingas – padovanotas man ankstyvoje jaunystėje bei saugomas širdyje ir atmintyje amžinai.“
Rudolfas Nurejevas	Sovietų Rusijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos baleto artistas ir baletmeisteris, S. M. Kirovo Leningrado operos ir baleto teatro solistas. 1961 metais po gastrolių Paryžiuje paprašė politinio prielgobsčio, taip tapo vienu žinomiausių SSRS bėglių. Labai sėkmingas buvo jo 17 metų trukęs duetas su Margo Fontein. Vėliau Nurejevas vadovavo Paryžiaus baleto trupei.
Svetlana Zacharova	Rusijos baleto artistė, Sankt Peterburgo Marijos teatro solistė, Maskvos Didžiojo bei Milano „La Scala“ teatrų primabalerina. Daugybės Rusijos premijų laureatė, taip pat Rusijios Valstybės Dūmos deputatė, Rusijos Federacijos Prezidento kultūros ir meno tarybos narė.
Diana Višniova	Rusijos baleto artistė, Sankt Peterburgo Marijos ir Amerikos baleto teatro primabalerina, Berlyno valstybinio baleto kviestinė solistė, prestižinio baleto konkurso „Prix de Lausanne“ 1994 metų nugalėtoja, teatralinių ir Rusijos valstybinių premijų laureatė.
Uljana Lopatkina	Rusijos baleto artistė, Marijos teatro primabalerina, daugelio premijų laureatė už savo meno nuopelnus. 2013 metų spalį Rusijos kultūros ministerija rekomendavo Lopatkiną akademijos meno vadovės pareigoms, tačiau sutartis pasirašyta nebuvo.