1996 m. FIDE pasaulio šachmatų čempionatas

1996 m. FIDE pasaulio šachmatų čempionatas – FIDE organizuotos pasaulio šachmatų čempionato varžybos, kuriose buvo išaiškintas FIDE pasaulio šachmatų čempionas.

Šiame pasaulio čempionate FIDE čempionas Anatolijus Karpovas privalėjo žaisti kandidatų mačuose, kurių du geriausiai pasirodę dalyviai įgijo teisę žaisti mačą, kuris išaiškintų FIDE pasaulio čempioną. Jis vyko 1996 m. birželio 6 – liepos 11 d. Elistoje.

Mačas buvo žaidžiamas iš 20 partijų. Jame susitiko Anatolijus Karpovas ir Gata Kamskis. Jis baigėsi Anatolijaus Karpovo pergale 10½ : 7½ (+6 -3 =9) – jis apgynė FIDE pasaulio čempiono titulą.

Dalyviai redaguoti

Pretendento atranka redaguoti

Tai šešioliktas pasaulio šachmatų čempionato ciklas, kai pretendentas buvo atrenkamas pagal FIDE nustatytą tvarką.

Zoninis turnyras redaguoti

Pravedus 19921993 m. zoninius turnyrus į 1993 m. Bylio tarpzoninį turnyrą iš 22 turnyrų pateko šie geriausiai pasirodę dalyviai:

Iš 1.1a (Vakarų Europa: Anglija, Airija, Velsas ir Škotija) 2 v.   (M. Adamsas ir J. Spilmenas).

Iš 1.1b (Vakarų Europa: Liuksemburgas, Belgija, Prancūzija, Monakas) 2 v.   (L. van Velis ir P. van der Sterenas).

Iš 1.1c (Vakarų Europa: Andora, Ispanija, Portugalija, Italija, San Marinas) 2 v.   M. Ileskas,   M. Godena.

Iš 1.2a (Centrinė Europa: Vokietija, Slovėnija, Austrija, Šveicarija, Lichtenšteinas) 1 v.   E. Lobronas.

Iš 1.2b (Centrinė Europa: Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Izraelis) 2v.   Z. Kožulas,   I. Smirinas.

Iš 1.3 (Šiaurės šalys: Danija, Suomija, Farerai, Norvegija, Švedija) 3 v.   S. Agdestainas,   F. Hellersas,   J. Hjartarsonas.

Iš 1.4 (Rytų Europa: Vengrija, Bulgarija, Rumunija, Slovakija, Čekija) 6 v.   K. Georgijevas, po A mačo turnyro:   J. Polgar ,   L. Ftačnikas; B-   (V. Topalovas ir V. Spasovas),   L. Portišas.

Iš 1.5a (Rytų Viduržemis – Albanija, Malta, Kipras, Graikija, Turkija, Jugoslavija) 3 v. A ir B nugalėtojai ir mačo Atėnuose tarp antrųjų vieto nugalėtojas –   N. Kalesis.

Iš 1.5b (Užkaukazė: Armėnija, Gruzija) 3 v.   S. Lputianas,   G. Bagaturovas,   T. Nalbadianas.

Iš 1.6 Rusija 3 v.   (S. Dvoiris, A. Drejevas, E. Svešnikovas, E. Pigusovas).

Iš 1.7a (Latvija, Lietuva, ir Estija) 1 v.   V. Mališauskas

Iš 1.7b (Baltarusija, Moldavija, Ukraina, Azerbaidžanas) 1 v.   A. Aleksandrovas,   A. Frolovas

Iš 2.1 JAV 1 v.   (P. Volfas, B. Gulko, A. Sherseris, J. Seiravanas, D. Gurevičius)

Iš 2.2 Kanada 1 v.   A. Lesiege

Iš 2.3 (Bahamos, Kuba, Bermudai, Haitis, Dominika, Jamaika, Puerto Rikas, Barbadosas, Kolumbija, Ekvadoras, Gajana, Olandų Antilai, | Surinamas, Trinidadas ir Tobagas, Belizas, Kosta Rika, Salvadoras, Gvatemala, Hondūras, Meksika, Nikaragva, Panama, Venesuela) 2 v.   (V. Arencibija, J. Nogeiras)

Iš 3.1 (Vakarų Azija Afganistanas, Indija, Bangladešas, Bahreinas, Iranas, Irakas, Jordanija, Pakistanas, Kuveitas, Libanas, Nepalas, Palestina, | Kataras, Jemenas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Šri Lanka, Sirija) 1.v.   (D. Barua, V. Koshy)

Iš 3.2 (Rytų Azija ir Okeanija: Australija, Japonija, Indonezija, Filipinai, Vietnamas, Fidžis, Brunėjus, Honkongas, Malaizija, Mianmaras, Naujoji Zelandija, Papua Naujoji Gvinėja, Singapūras, Tailandas) 1 v.   J. Rodžersas

Iš 3.3 Kinija 2. v.   (Mi Ye ir Mi Ksu).

Iš 3.4 (Vidurinė Azija: Kazachstanas, Mongolija, Tadžikija, Turkmėnija, Kirgizija) 1. v.   O. Anageldijevas.

Iš 4.1 (Vakarų Afrika – Alžyras, Gambija, Malis, Libija, Mauritanija, Marokas, Tunisas, Dramblio Kaulo Krantas, Senegalas) 1 v.   H. Hamdouchis.

Iš 4.2 (Rytų Afrika: Gana, Egiptas, Kenija, Nigerija, Seišeliai, Uganda, Zairas, Sudanas) 1 v   E. Ahmedas.

Iš 4.3 (Pietų Afrika: Angola, Madagaskaras, Botsvana, Mozambikas, Zambija, Zimbabvė, Pietų Afrika) 1 v.   D. Gliukmanas.

Bylio tarpzoninis turnyras redaguoti

1993 m. tarpzoninis turnyras Bylije vyko 1993 liepos mėn.

73 dalyviai 13-ką ratų kovojo dėl 10-ties kelialapių į 1994/95 m. Kandidatų mačus.[1]

Iš Zoninis_šachmatų_turnyras#16-asis_ciklas_%281993–1996%29|zoninių turnyrų]] buvo pakviesti 48 žaidėjai.

Pakviesti už aukštus reitingus (1993 m. sausio 1 d.) – 25 dalyviai

Nugalėjo B. Gelfandas – 9 taškai; 2-9 vietas iškovojo: P. Van der Sterenas, G. Kamskis, A. Chalifmanas, M. Adamsas, L. Judasinas, V. Salovas, D. Lautieras – po 8½ taško. 10 vietą, pagal papildomus rodiklius, užėmė V. Anandas – 8 taškai. Minėti šachmatininkai pateko į 1994/95 m. Kandidatų mačus.

Kandidatų mačai redaguoti

1994/95 m. FIDE Kandidatų mačuose dalyvavo 13 didmeistrių: FIDE pasaulio čempionas A. Karpovas (žaidė viename iš finalų); J. Timanas ir Artūras Jusupovas – 1991/93 m. kandidatų mačų pusfinalininkai; 10 dalyvių, geriausiai pasirodžiusių 1993 m. Bilio tarpzoniniame turnyre. Geriausiai atrankos mačuose pasirodė A. Karpovas ir G. Kamskis. Jie ir iškovojo teisę žaisti 1996 m. FIDE pasaulio čempionato mačą.

Mačas dėl FIDE pasaulio čempiono vardo redaguoti

Pretendentas redaguoti

Kai 1993 m. šachmatų pasaulis skilo į dvi dalis, vargu, ar kas galvojo, kad G. Kamskis pasieks mačą, kuriame kovojama dėl pasaulio čempiono vardo. Bet jis tapo vos ne dviejų kovų dėl karūnos dalyviu: su G. Kasparovu – PŠA čempionate ir su A. Karpovu FIDE čempionate.

Gimė jis 1974 m. Novokuznecke, o po to, su tėvu persikėlė į Leningradą, kur ir susidomėjo šachmatais. Dėka savo šachmatų talento, jis labai greitai kilo ir 1987 m. pakartojo G. Kasparovo rekordą – būdamas 13 metų laimėjo SSRS jaunimo čempionatą. Tačiau 1989 m., kartu su tėvu Rustamu, pabėgo iš SSRS![2] Per interviu Kamskis vyresnysis apie išvykimą aiškino tiktai sportinėmis priežastimis – skundėsi tuo, kad jiems nebuvo leidžiama pilnai atsiskleisti.

1990 m. G. Kamskis tampa didmeistriu, laimėjęs superturnyrą Tilburge, kur aplenkė V. Ivančiuką, B. Gelfandą, N. Šortą ir J. Timaną. Bet 1991 m. jo laukė nesėkmė Linareso turnyre – tesurinko tik 2½ iš 13, bet užtat laimėjo JAV čempionatą!

1992 m. jis laimėjo prieš patį G. Kasparovą. Tačiau tarpzoniniame Bylije jo dar nelaikė būsimu kandidatu, nes reitingų lentelėje dar nepateko į pirmąjį dešimtuką.

Tačiau svetimos nuomonės, nei anksčiau, nei vėliau, Gatos nedomino: likus iki pabaigos 4-iems ratams jis lengvai užfiksavo „+4“, reikalingus patekimui į FIDE kandidatų mačus.

O po to, Groningeno atrankos turnyre nesunkiai pateko į antrus kandidatų mačus (PŠA). Be G. Kamskio, tokių „dvigubų“ kandidatų buvo dar trys – V. Anandas, M. Adamsas, V. Kramnikas.

Skirtingai nuo šio trejeto G. Kamskis kandidatų mačams atidavė visas savo jėgas – visus sekančius metus tiesiog gyveno „treniruočių stovykloje“ Toks „proto šturmas“, kartu su nepalenkiama valia ir neįtikėtinu tikslo siekimu, davė rezultatų.

FIDE kandidatų mačuose įveikus Van der Stereną rezultatu 4½ : 3½ jam iš karto teko pats pavojingiausias varžovas – V. Anandas.

Mačo Sanga Napare pradžioje V. Anandas diktavo savo sąlygas. Po dviejų lygiųjų mačo pradžioje, jis laimėjo 3-iąją ir 4-ąją, spaudė 5-ojoje, bet jausmas, kad pergalė arti, padarė savo – jis neberodė reikalingo atkaklumo.

Tuo metu, kai buvo likusios tik trys partijos, jis vargu, ar galvojo, kad išleis pergalę mače. Už savo nerūpestingumą buvo nubaustas 6-oje partijoje, kurią laimėjo varžovas. G. Kamskis laimėjo dar ir 7-ąją – ir vėl baigmėje. Mačas baigėsi lygiosiomis 4 : 4.

Ir čia, žaidžiant greitąsias, V. Anandas buvo tiek susijaudinęs, kad nebeparodė pasipriešinimo – galutinis rezultatas: 6 :4 G. Kamskio naudai.

V. Anandas vis tik sugebėjo atsirevanšuoti – po pusmečio PŠA kandidatų mačų finale – 6½ : 4½. Ir taip sutrukdė G. Kamskiui per vienerius metus susitikti su A. Karpovu ir G. Kasparovu dviejuose pasaulio čempionatuose.

O 1994/95 m. Kandidatų mačuose ėjo toliau: sutriuškinęs V. Salovą 5½ : 1½, Įgijo teisę žaisti 1996 m. FIDE pasaulio čempionato mačą.

Čempionas redaguoti

Iš karto laimėjęs FIDE čempiono titulą, A. Karpovas, finale nugalėjęs V. Ivančiuką, laimėjo atkrentamųjų mačų varžybas Tilburge. Tačiau svarbiauusia sėkmė laukė Anatolijaus laukė 1994 m. Linareso turnyre. Ten jam sekėsi viskas! Pradėjęs nuo šešių pergalių, 7-ojoje juodaisiais vos neįveikė 2-ąją vietą užėmusio G. Kasparovo. Turnyras baigėsi jo triumfu – 11 taškų iš 13 ir 2-os vietos prizininkas aplenktas 2½ taško.

Tačiau vėlesni 1994 m. turnyrai nebuvo tokie sėkmingi: vidutiniškai sužaista Monake, užleido Dos Hermanase pirmą vietą B. Gelfandui, Las Palmase G. Kamskiui, o Dortmunde tesurinko vos 50% taškų… Buenos Airėsesiciliškajame“ turnyre jį aplenkė V. Salovas, V. Anandas, V. Ivančiukas ir J. Polgar.

Tačiau, kai prireikė, jis parodė klasę! FIDE ką tik buvo pakeitusi čempionato taisykles, pagal kurias pasaulio čempionas turėjo dalyvauti kandidatų mačuose. Burtai jam lėmė viename iš finalų susitikti su B. Gelfandu. Mačas vyko Indijoje Sanghi Nagare. Po trijų partijų A. Karpovas buvo atsilikęs 1 : 2. Tačiau A. Karpovo susikaupimas padėjo jam atsitiesti ir pasiekti svarbias pergales 4-oje, o po to ir 6-oje partijose. Sekančioje, 7-oje, A. Karpovas, pasinaudojęs savo puikia technika, laimėjo truputi geresnę rikių baigmę. Laimėjęs 9-ąją partiją pastatė dešimties partijų mače tašką – 6:3. Taip jis pateko į 1996 m. FIDE pasaulio čempionato mačą, kur jam dėl „karūnos“ teko kovoti su Gata Kamskiu.

Prognozės prieš mačą redaguoti

Kas dėl A. Karpovo ir G. Kamskio „šachmatų santykių“ tai jie iki Elistos buvo sužaidę 14 partijų (+5,-2, =7) A. Karpovo naudai Bet visus „pliusus“ A. Karpovas buvo susikrovęs pirmuosiuose susitikimuose. Iš paskutiniųjų 6 partijų – penkerios baigėsi lygiosiomis, o vieną laimėjo G. Kamskis. Be to ir reitingai greitai artėjo: prieš mačo pradžia 45-mečio A. Karpovo jis buvo 2770, o 22-mečio G. Kamskio 2735.

Be abejonės A. Karpovo patyrimas žaidžiant mačus buvo žymiai didesnis. Bet G. Kamskis po beveik metus trukusios nenutrūkstamos kovos su kandidatais buvo padaręs pirmyn didžiulį šuolį. Jo pusėje buvo jaunystė, energija ir didžiulis noras nugalėti.

Tiesa, prieš pat mačą, A. Karpovas gavo „paramą“: jo reikalavimas, kad būtų vykdomas išankstinės sutarties punktas, pagal kurį mačas turėtų būti žaidžiamas su atidėtomis partijmis, buvo patenkintas. Tai leido jam kompensuoti amžiaus skirtumą, o gal būt, dėka geresnės analitinės brigados, įgyti kai kurią persvarą. Tad nugalėtojas nebuvo iš anksto aiškus.

Mačo vieta redaguoti

Jei PŠA mačas Kasparovas-Anandas, su tam tikrais sunkumais, prasidėjo 1995 m. rudenį Niujorke, tai dvikova tarp A. Karpovo ir G. Kamskio buvo pakibusi ore. Indai, į kuriuos dėjo viltis FIDE ir kur vyko kandidatų mačai, vos tik V. Anandas iškrito, prarado bet kokį norą organizuoti finalą. F. Kampomanesas negalėjo rasti organizatorių nei iki 1994 m. pabaigos, nei 1995 metais.

Vėliau susidomėjimą maču buvo pareiškęs Monrealis. Bet šis variantas buvo tiek ilgai svarstomas, kad mačo realumu pradėjo abejoti ir patys organizatoriai.

O po to netikėtai FIDE pasirodė naujas prezidentas! Kirsanas Iliumžinovas iš karto pasinėrė į darbą, bet visos jo pastangos išjudinti kanadiečius buvo bevaisės. Ir tada jis pareiškė, kad A. Karpovas su G. Kamskiu žais Bagdade! Huseinas, jo draugas, pasiruošęs duoti mačui pinigų.

Ar tai buvo bandymas sukelti visuomenės susidomėjimą FIDE maču, ar Kirsanas Iliumžinovas iš tikro vedė derybas su Sadamu Huseinu, lieka nežinoma. Bet po to, kai daugiau, kaip dešimt šachmatų federacijų pareiškė paliksiančios FIDE, jei mačas vyktų Irake, o JAV valstybės departamentas uždraudė G. Kamskiui net svarstyti tokius pasiūlymus, kalbos apie Bagdadą nutilo. Alternatyvos liko Maskva ir Baku.

O po to atsirado Elistos, gimtojo K. Iliumžinovo miesto, kuriame jis ruošėsi pravesti 1998 m. šachmatų olimpiadą, kandidatūra. Be to FIDE prezidentas buvo vienintelis piniginio prizo donoras, išskyręs 1,5 milijonų JAV dolerių.

Mačo eiga redaguoti

Mačas prasidėjo abipusiais smūgiais: A. Karpovas laimėjo 1-ąją partiją, o G. Kamskis atsirevanžavo 2-oje. A. Karpovo pergalė atrodė labiau įtikinama, nei pretendento, kuris nelengvai „išvargo“ tašką. Po 4-osios partijos paiškėjo kas yra kas, ir kad nesant taktinių galimybių, G. Kamskiui buvo sunku sužybėti. Tuo tarpu A. Karpovas buvo savo stichijoje.

Pretendentas neturėjo ką pateikti ir žaidžiant debiutus. G. Kamskis namų laboratorijoje nebuvo paruošęs variantų, kaip pramušti Karo Kaną, ar Rusiškąją partiją. Tuo pat metu, žaisdamas juodaisiais, jis vos ne kiekviename paruoštame mačui debiute turėdavo sunkumų. Nusivilimas ir negebėjimas varžovo įvelti į kovą privedė prie grubios klaidos 6-oje partijoje. A. Karpovo persvara išaugo iki 3 : 1. Jis efektingai laimėjo dar ir 7-ąją partiją, o po to – 9-ąją. Mačo rezultatas išaugo iki 6½ : 2½. Žiūrovai pradėjo svarstyti: kur tas G. Kamskis, kuris ankstesniuose mačuose triuškino kitus pretendentus?!

Vieta Žaidėjai Partijos Mačo rez.
01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 13 14 15 16 17 18
01 A. Karpovas 1 0 ½ 1 ½ 1 1 ½ 1 0 ½ ½ ½ 1 ½ 0 ½ ½ 10½ (+6,-3,=9)
02 G. Kamskis 0 1 ½ 0 ½ 0 0 ½ 0 1 ½ ½ ½ 0 ½ 1 ½ ½ (+3,-6,=9)
Mačo partijos                                    

Toks G. Kamskis, kiekvienu ėjimu didinantis grėsmes, pasirodė 10-oje partijoje. Gata laimėjo ir sumažino atsilikimą ir kaip atrodė pradėjo kovoti. Bet A. Karpovas išleisti trijų takų persvaros nesiruošė.

Paskutinė įnirtinga kova vyko 14-oje partijoje, kur A. Karpovui teko demostruoti puikią gynybą, o baigmėje dar ir „iš nieko“ pasidaryti tašką. G. Kamskiui likusiose partijose pavyko pasiekti dar vieną pergalę, bet tai nieko nekeitė: reikalingus 10½ taškus A. Karpovas pasiekė 18-oje partijoje ir išliko FIDE pasaulio šachmatų čempionu.[3]

Šaltiniai redaguoti

  1. „1993 m. Fide Bylio tarpzoninis turnyras“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-29. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 29 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  2. „Karpovas - Kamskis, 1996 m.“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. lapkričio 26 d..
  3. „Pasaulio šachmatų čempionatas. Mačas Karpovas - Kamskis“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2012-04-24. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 29 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)

Nuorodos redaguoti