1981 m. pasaulio šachmatų čempionatas
1981 m. pasaulio šachmatų čempionatas – pasaulio šachmatų čempionato trimečio ciklo (1978–1981) varžybos. Jų paskutiniame etape tarp Anatolijaus Karpovo ir Viktoro Korčnojaus buvo žaidžiamas mačas iki 6-ių pergalių dėl pasaulio čempiono vardo. Jis vyko 1981 m. spalio 1 – lapkričio 19 d. Merane.[1]
Kitos mačo sąlygos: partijų skaičius nebuvo ribojamas, pralaimėjęs čempionas turi sekančiais metais teisę į mačą revanšą.
Anatolijus Karpovas laimėjo mačą – 11 : 7 (+6 -2 =10) bei išlaikė pasaulio čempiono titulą.[2]
Dalyviai redaguoti
Pretendento atranka redaguoti
Tai vienuoliktas pasaulio šachmatų čempionato ciklas, kai pretendentas buvo atrenkamas pagal FIDE nustatytą tvarką.
Pravedus 1978 m. zoninius turnyrus į 1979 m. tarpzoninius turnyrus pateko geriausiai pasirodę dalyviai:
iš 1-os zonos (Vakarų Europa) – 2 v.: 
T. Mailsas, 
J. Timanas;
iš 2-os (Centrinė Europa) 2 v.: 
R. Hiubneris, 
Y. Griunfeldas;
iš 3-ios (Rytų Europa) 6 v.: 
Z. Riblis, D. Saksas. 
F. Georgiu, 
J. Smejkalas, A. Adorjanas;
iš 4-os (SSRS) 4 v.: 
(J. Balašovas, R. Vaganianas, G. Kuzminas ir V. Ceškovskis);
iš – 5-os – (JAV) 3 v: 
(L. Kavalekas, Dž. Tarjanas ir L. Šamkovičius);
iš – 6-os (Kanada) 1 v.: 
J. Hebertas;
iš – 7-os – (Centrinė Amerika) – 2 v.: 
G. Garsija ir 
R. Hernandesas;
iš – 8-os – (Pietų Amerika) 3 v.: 
F. Troisas, 
L. Bronšteinas, H. van Rimsdijkas;
iš – 9-os – (Vakarų Azija) 1 v. – 
K. Harandi;
iš – 10-os – (Pietryčių Azija) ir Okeanija 2 v. – 
(E. Torė, R. Rodrigesas);
iš – 11-os – (Viduržemio jūra) 3 v. – 
(D. Velimirovičius, Ljubojevičius B. Ivkovas);
iš – 12-os – (Afrika) 1 v. – 
S. Buazizas;
Tarpzoniniai turnyrai redaguoti
Vyko du tarpzoniniai turnyrai – Rio de Žaneire ir Rygoje.
Rio de Žaneiras redaguoti
1979 m. Rio de Žaneiro Tarpzoninis turnyras vyko 1979 m. rugsėjo 22 d. – spalio 22 d.[3][4] Turnyre dalyvavo 18 žaidėjų.
Trys žaidėjai iš 1977/78 m. Kandidatų mačų: H. Mekingas, T. Petrosianas ir L. Portišas.
Kadangi už aukštus sportinius pasiekimus turėjo kvietimą R. Hiubneris, tai jo vietą užėmė 3-ias 2-oje zonoje buvęs Š. Kaganas.
Šalies organizatorės pakviestas žaidėjas – Sunye Neto Žaimi.
Po dviejų ratų dėl ligos pasitraukė H. Mekingas[5]
Trylika geriausiai pasirodžiusių šachmatininkų iš 11-os FIDE zoninių turnyrų: Janas Timanas, Borislavas Ivkovas, Jurijus Balašovas, Eugenijus Torė, Djula Saksas, Leonidas Šamkovičius, Janas Smejkalas, Rafaelis Vaganianas, Gilermo Garsija Gonzalesas, Dragoljubas Velimirovičius, Kosro Harandi, Luisas Markos Bronšteinas, Žanas Hebertas.
Po dviejų ratų dėl ligos pasitraukė H. Mekingas
Rio de Žaneiro tarpzoniniame turnyre Lajošas Portišas, Tigranas Petrosianas ir Robertas Hiubneris, pasidaliję 1-3 vietas (po 11½ taško), pateko į 1980/81 m. Kandidatų mačus.
Ryga redaguoti
1979 m. tarpzoninis turnyras Rygoje vyko 1979 rugsėjo 4 d. – spalio 3 d.[6][7] Turnyre dalyvavo 20 žaidėjų.
Du žaidėjai iš 1977/78 m. Kandidatų mačų: B. Larsenas, L. Polugajevskis.
Už aukštus sportinius pasiekimus pakviesti: V. Hortas, M. Talis.
Negalinčius dėl ligos dalyvauti V. Hortą ir L. Kavaleką pakeitė O. Romanišinas ir E. Mednis.[8]
Trylika geriausiai pasirodžiusių šachmatininkų iš 11-os FIDE zoninių turnyrų: Andrašas Adorjanas, Zoltanas Riblis, Florinas Georgiu, Genadijus Kuzminas, Vitaljus Ceškovskis, Antony Mailsas, Džeimsas Tardžanas, Jehuda Griunfeldas, Hermanas van Riemsdeikas, Slimas Buazizas, Edmaras Mednis, Franciskas Troisas, Rubenas Rodrigesas.
Nugalėjo M. Talis – 14 taškų; 2-ą vietą užėmė L. Polugajevskis – 11½; Jie abu iškart pateko į Kandidatų mačus. 3-4 vietas pasidalijo A. Adorjanas ir Z. Riblis – po 11. Pastarieji, dėl paskutinio kelialapio į 1980/81 m. Kandidatų mačus, 1979 m. spalio 20 –lapkričio 4 d. Budapešte žaidė papildomą mačą. Nors jis baigėsi lygiosiomis 3:3, dėl geresnių papildomų rodiklių tarpz. turnyre, A. Adorjanas pateko į 1980/81 m. Kandidatų mačus.
Kandidatų mačai redaguoti
1980/81 m. Kandidatų mačuose dalyvavo 8 žaidėjai: Borisas Spaskis ir Viktoras Korčnojus (praėjusio pasaulio čempionato ciklo kandidatų mačų finalininkai). Taip pat, ir 1979 m., 2-jų tarpzoninių turnyrų (Rygos tarpzoninio ir Rio de Žaneiro tarpzoninio) prizininkai: A. Adorjanas, T. Petrosianas, L. Polugajevskis, L. Portišas, M. Talis ir R. Hiubneris.[9]
Mačai vyko skirtingu laiku ir skirtinguose miestuose.
1976 m. FIDE grįžo prie ankstesnės tvarkos – ketvirtfinalio nugalėtojai nustatomi pagal didesnį pergalių skaičų žaidžiant 12-ką, pusfinalio mačų – 16-ką, o finaliniame – 20 partijų. Jei mačas baigtusi lygiosiomis, nugalėtojas būtų nustatomas žaidžiant papildomus dviejų partijų mačus.
Ketvirtfinalyje:
V. Korčnojus įveikė T. Petrosianą (5½ : 3½),
L. Polugajevskis – M. Talį (5½ : 2½),
R. Hiubneris – Andrašą Adorjaną – (5½ : 4½).
L. Portišas – B. Spaskis – (7 : 7). L. Portišas dėl pergalės juodaisiais pateko į pusfinalį.
Pusfinalyje:
V. Korčnojus – L. Polugajevskį (7½ : 6½).
R. Hiubneris – L. Portišą (6½ : 4½).
Finalinis, 16-kos partijų, mačas vyko 1980 gruodžio 21 – 1981 sausio 8 d., Merane Mačas nutrūko nesužaidus visų partijų. Robertas Hiubneris po 6 ratų pirmavo 3½:2½, bet toliau jį ištiko nesėkmė: 7-osios partijos pabaigoje, lyginėje padėtyje, pražiopsojęs bokštą (nepastebėjo žirgo šakutės), pasidavė.
| Vieta | Žaidėjas | 01 | 02 | 03 | 04 | 05 | 06 | 07 | 08 | 09 | 10 | Taškai |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 01 | Viktoras Korčnojus | 0 | 1 | ½ | 0 | ½ | ½ | 1 | 1 | * | * | 4½ |
| 02 | Robertas Hiubneris | 1 | 0 | ½ | 1 | ½ | ½ | 0 | 0 | * | * | 3½ |
Tokia nesėkmė turėjo įtakos tolimesniam žaidimui – pralaimėjo ir aštuntąją partiją. Rezultatas tapo jo nenaudai 3½ : 4½. Šios dvi nesėkmės palaužė jį galutinai ir, nebaigęs dviejų atidėtų partijų (9-os ir 10-os), pasidavė. Viktoras Korčnojus antrą kartą iškovojo teisę žaisti pasaulio čempionato mačą su Anatolijumi Karpovu.[10]
Pretendentas redaguoti
Dėl sovietų didmeistrių boikoto, V. Korčnojui septynerius metu teko tenkintis antraeiliais turnyrais. Jo susitikimai su stipriais varžovais buvo reti, bet įtikinami.
Jam 1979 m. buvo „per ankšta" Bylyje (12 iš 13), San Paule (10 iš 13), Lon Paine (Kalifornija), Johanesburge (7½ iš 10) ir Buenos Airėse (10½ iš 13). 1980 m. nugalėjo Veik an Zee ir Londone (8½ iš 12).
Tikraja atgaiva tapo eilinis pretendento atrankos ciklas, kur jis 1980/81 m. Kandidatų mačuose iš eilės įveikė T. Petrosianą (5½ : 3½) ir L. Polugajevskį (7½ : 6½) ir finale R. Hiubnerį, kuris pralaimėjęs dvi partijas iš eilės esant rezultatu V. Korčnojaus naudai (4½ : 3½) netikėtai pasidavė.
V. Korčnojus antrą kartą įgijo teisę žaisti mačą dėl pasaulio čempiono vardo su A. Karpovu.
Čempionas redaguoti
Treji metai tarp dviejų mačų su V. Korčnojumi, A. Karpovui praėjo sėkmingai: 1979 m. (kartu su M. Taliu) tapo grandiozinio „žvaigždžių turnyro“ Monrealyje nugalėtoju (12 iš 15). Nugalėjo Tilburge (7½ iš 11). 1980 m. nugalėjo: Bad Kisingene (Bavarija) (4½ iš 6), Bugoine (8 iš 11), Amsterdame (10 iš 14) ir dar kartą Tilburge (7½ iš 11). Tik Buenos Airėse pasaulio čempionui, pralaimėjus J. Timanui ir F. Olafsonui, netikėtai teko dalintis 4-5 vietas su U. Andersonu.
Jis vedė SSRS šachmatų rinktinę į pergalę šachmatų olimpiadoje Maltoje, po to 1981 m. laimėjo Linareso turnyrą (8 iš 11), tarptautinį Maskvoje (9 iš 13) ir pasidalijo 2-3 vietas Amsterdame (pirmas – J. Timanas).
Tad čempionas turėjo puikią žaidimo praktiką ir gerą pagalbininkų komandą. Kai tik paaiškėjo, kad mače dėl „karūnos“ jo varžovu vėl bus V. Korčnojus, SSRS Sporto Komitetas, kad užtikrintų pergalę prieš „Piktadarį“, praktiškai pareikalavo iš vedančiųjų didmeistrių pasidalinti su A. Karpovu jų atrastomis debiutinėmis naujovėmis…
Rezultatų netruko laukti: kaip žinoma, pagarsėjusios debiutinės naujovės, panaudotos mačo pabaigoje, buvo gimusios J. Razuvajevui ir J. Geleriui kartu benagrinėjant atvirąjį ispaniškosios partijos variantą… A. Karpovas turėjo didžiulę pagalbą iš sovietų didmeistrių korpuso. Didmeistrio I. Zaicevo, A. Karpovo vyr. trenerio, žodžiais:
„Mače aš ir J. Balašovas buvome paskirti (A. Karpovo) padėjėjais, bet tiksliniame analitiniame pasiruošime mačui aktyviai dalyvavo M. Talis, L. Polugajevskis (jie taip pat buvo Merane), J. Geleris ir R. Vaganianas; atskirais laikotarpiais prisijungdavo E. Ubilava, A. Michalčišinas, V. Ceškovskis, A. Kapengutas, R. Kimelfeldas, V. Lepioškinas, S. Rosenbergas…“
Prognozės prieš mačą redaguoti
Bet ir be šito, dauguma ekspertų manė, kad V. Korčnojui 1981 m. bus žymiai sunkiau nei 1978 m. mače. Apie tai kalbėjo kalbėjo rezultatai iki mačo – V. Korčnojus, neturėdamas rimtos praktikos, šį kartą laimėjo kandidatų mačus laimėjo mažesne persvara, nei prieš trejus metus. Be to, jam buvo jau 50 metų, kai varžovui – 30. O A. Karpovas, savo pasiektų pergalių šviesoje, atrodė pasiruošęs mačui nepriekaištingai.
Mačo eiga redaguoti
Mačo partijų skaičius, kaip ir Bagijuje nebuvo ribojamas - norint nugalėti reikėjo šešių pergalių. Mačo pradžia buvo sėkminga čempionui: kad pasiektų pusę reikalingų pergalių, A. Karpovui pakako pirmų keturių partijų.
Čempionas 1-ąją partiją žaisdamas juodaisiais pasinaudojo V. Korčnojaus, kuris 24-me ėjime suklydo, neužtikrintu žaidimu ir laimėjo. Tai tęsėsi ir 2-ojoje partijoje, kurioje jis, pasirinkęs retą variantą, gavo prastesnę padėtį ir beveik neturėdamas šansų antrą kartą pralaimėjo… „Tapo aišku, kad pretendento gynyba – kažkada jo stiprioji pusė- trūkinėja, neatlaiko planingo, nors ir lėtoko čempiono puolimo!“ sakė J. Geleris. Tai patvirtino ir 4-oji partija. Rezultatas pagal pasiektas pergales tapo 3:0 A. Karpovo naudai.
Reikia pripažinti V. Korčnojaus kovingumą. Jis netik nesutriko tokioje netikėtoje situacijoje, bet ir sugebėjo susiimti, po kelių lygiųjų pasiekė puikią pergalę juodaisiais. Tai šiek tiek prigesino liepsnojančias varžovų akis: tuo metu žiniasklaidoje ėjo kalbos apie galimą „sausą“ (pagal pergales) mačo galutinį rezultatą.
| Žaidėjas | 01 | 02 | 03 | 04 | 05 | 06 | 07 | 08 | 09 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | Taškai |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Anatolijus Karpovas | 1 | 1 | ½ | 1 | ½ | 0 | ½ | ½ | 1 | ½ | ½ | ½ | 0 | 1 | ½ | ½ | ½ | 1 | 11 (+6,-2,=10) |
| Viktoras Korčnojus | 0 | 0 | ½ | 0 | ½ | 1 | ½ | ½ | 0 | ½ | ½ | ½ | 1 | 0 | ½ | ½ | ½ | 0 | 7 (+2,-6,=10) |
Esant rezultatui 1 : 3, V. Korčnojus trumpam buvo perėmęs inciatyvą, bet 9-ojoje patyrė dar vieną smūgį. A. Karpovas juodaisiais panaudojo stiprią naujovę ir pakiliai žaidė partiją. Santykis išaugo iki 4 : 1. Pretendentas laikėsi išvisų jėgų, bet atskirose partijose pradėjo nervuotis…
13-ąją partiją čempionas žaidė netiksliai: buvo prispaustas iš visų pusių ir V. Korčnojus pasiekė antrąją pergalę. Bet mačo eigos tai niekaip nepaveikė…
Viską išsprendė dvi naujovės, kurias debiute panaudojo čempionas: ispaniškosios atvirajame variante 14-oje ir 18-oje partijose. Abejose rezultatas buvo aiškus po 20 ėjimų ir, nežiūrint visų pretendento bandymų išsisukti, jos pasibaigė jo pralaimėjimu. A. Karpovas pasiekė pirmasis 6-as pergales ir, laimėjęs mačą 6 : 2, dar trejiems metams išlaikė pasaulio čempiono titulą.[11]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „1981 m. pasaulio šachmatų čempionatas Merane tarp A. Karpovo ir V. Korčnojaus“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2005-01-21. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 30 d..
{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - ↑ Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 151. – ISBN 5-85270-005-3
- ↑ „Pasaulio šachmatų čempionatas. 1979 m. Rio dio Janeiro tarpzoninis turnyras“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2019-08-28. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 30 d..
{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - ↑ Межзональные турниры Рига’79, Рио-де-Жанейро’79 / [Авт.-сост. В. И. Чепижный]. – М. : Физкультура и спорт, 1980. – 415 c.
- ↑ Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 278, 557. – ISBN 5-85270-005-3
- ↑ „Pasaulio šachmatų čempionatas. 1979 m. Rygos tarpzoninis turnyras“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2000-02-01. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugsėjo 10 d..
{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - ↑ Межзональные турниры Рига’79, Рио-де-Жанейро’79 / [Авт.-сост. В. И. Чепижный]. – М. : Физкультура и спорт, 1980. – 415 c.
- ↑ Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 278, 557. – ISBN 5-85270-005-3
- ↑ Шахматы. Энциклопедический словарь / Гл. ред. А. Карпов, M: Советская энциклопедия, 1990. С. 316 ISBN 5-85270-005-3.
- ↑ „Markas Vyksas. Pasaulio šachmatų čempionatas. 1979-81 Kandidatų mačai“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2018-12-23. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 30 d..
{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - ↑ „Pasaulio šachmatų čempionatas. Mačas Karpovas - Korčnojus 1981 m.“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2012-04-24. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 30 d..
{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)