Žvaigždėlapis – dangaus srities ar visos dangaus hemisferos planas su dangaus pusiaujinėmis koordinatėmis. Jame pavaizduotos ten esančios žvaigždės, jų spiečiai, ūkai, galaktikos bei kiti dangaus objektai. Žvaigždėlapiuose žvaigždės gali būti pavaizduotos iki skirtingo ribinio ryškio.[1]

Kinų žvaigždėlapis (1020–1101) m.

Žvaigždėlapis yra taip sudarytas, kad juo galėtų naudotis ir šiaurinio, ir pietinio Žemės pusrutulių žvaigždžių stebėtojai. Kadangi žvaigždės juda nakties dangaus skliautu, todėl jų padėtis visą laiką keičiasi. Dėl to žvaigždėlapiuose yra vaizduojamos žvaigždės, kurias galima matyti žiūrint tam tikra kryptimi ir tam tikru laiku. Žvaigždėlapyje paprastai būna nurodytas metų laikas, mėnuo ir valandos. Atsižvelgiant į laiką, viena valanda pridedama tuo metų laiku, kai laikrodis atsukamas viena valanda atgal.

Dangaus skliautas suskaidomas į 12 dalių ir sudaromi 12 žvaigždėlapių, kurių kiekviename yra atvaizduoti atitinkamą mėnesį matomi žvaigždynai. Jie sudaromi atskiroms geografinėms platumoms, atsižvelgiama į skirtingus metų laikus.

Šiuolaikiniuose žvaigždėlapiuose iki šiol vartojami graikų ir arabų astronomų pasiūlyti žvaigždynų pavadinimai. Prieš keletą amžių žvaigždėlapiuose aplink tam tikro žvaigždyno žvaigždes būdavo piešiamos sudėtingos figūros.

Šiuolaikiniuose žvaigždėlapiuose vieno žvaigždyno žvaigždės jungiamos paprastomis linijomis.

Šaltiniai redaguoti

  1. „Žvaigždėlapis - Astronomijos enciklopedinis žodynas“. astronomija.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2016-06-10.