Žodžio laisvė (kartais įvardinama kaip saviraiškos laisvė) – laisvė kalbėti arba kitokiais būdais skleisti informaciją (kaip kad savo įsitikinimus, pažiūras, mintis) be cenzūros. Tai viena iš pamatinių politinių teisių. Ji yra neatsiejama nuo šiuolaikinės demokratijos sampratos, įtvirtinta daugelio valstybių konstitucijose, įstatymuose, taip pat ir tarptautiniuose teisės aktuose, kaip kad Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (19 straipsnis) arba Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (10 straipsnis).[1]

Žodžio laisvė nėra absoliuti. Akivaizdžiausi jos ribojimai yra susiję su difamacijos, šmeižto, įslaptintos arba su valstybės saugumu susijusios informacijos atskleidimo draudimais.

Taip pat skaitykite redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. David Robertson. A Dictionary of Human Rights. Europa, 2004, p. 95-96