Žiburinis
Žiburinis – lietuvių tautosakos personažas.[1] Esąs šiurpios išvaizdos (griaučiai su liepsnele viduje), iš išgąsčio žmogus galįs mirti vien žiburinį išvydęs.[1] Tautosakoje, be kita ko, aptinkami tokie šios būtybės apibūdinimai: „žmogysta visa – kriauklai, ir žvakelė dega, kaip širdis kad yra“, „stabai su žvakutėmis“.[1]
Su žiburiniais pasielgus nemandagiai, šie galintys keršyti, padegti būstą, užmušti kirsdami ranka ar kitaip.[1] Į žiburinį iššovus, šis ateinąs naktį moters pavidalu ir, priėjęs prie taip įžūliai pasielgusio žmogaus, dėliojąs abi rankas nuo galvos iki kojų, kol galiausiai ryte žmogus mirštąs.[1] Anot G. Beresnevičiaus, toks dėliojimas žinomas gydymo ir maginėse praktikose.[1]