Žemaitijos herbas
Žemaitijos herbas – raudoname skyde juoda ant užpakalinių kojų stovinti meška su balta grandine ant kaklo.
Istorija redaguoti
Istorinėje literatūroje Žemaitijos, arba Žemaitijos Kunigaikštystės, herbo klausimas nepakankamai ištyrinėtas. Ypač neaiškus jo atsiradimo laikas ir kilmė. Manoma, kad Žemaitijos herbo ištakos susijusios su legendine Lietuvos kunigaikščių romėniškosios kilmės teorija. Pagal ją, viena iš Italijos į Lietuvą atsikėlusių giminių buvo vadinama Ursinais (lot. ursus – meška).
Anksčiausi žinomi Žemaičių herbo pavaizdavimai randami ant Aleksandrui Jogailaičiui gamintos taurės[1] 1492 m., vėliau šis herbas puikuojasi ant auksinės 1548 m. leistos monetos, kur jis įeina į jungtinį Žygimanto Augusto herbą.
Lietuvos valstybės didžiuosiuose antspauduose herbas pavaizduotas tik 1669 m., tai yra Mykolo Kaributo Višnioveckio valdymo laikais.
Remiantis istorine ir ikonografine medžiaga, mažojo ir didžiojo herbų etalonus sukūrė dailininkas Algis Kliševičius. Lietuvos heraldikos komisija juos aprobavo 1994 m. liepos 21 d. (komisijos posėdžio protokolas Nr. 121).
-
Žemaičių kunigaikštystės herbas (XVI-XVIII a.) -
Meška Žemaitijos herbe -
Žemaitijos herbo motyvas Žmudzės kaimo herbe
Išnašos redaguoti
- ↑ Krokuvos Jogailos universitetas Valdovų rūmams padovanojo Aleksandro taurės kopiją, valdovurumai.lt. Nuoroda tikrinta 2021-03-06.
Nuorodos redaguoti
- Žemaitijos herbas Archyvuota kopija 2008-04-02 iš Wayback Machine projekto.
- Pavaizdavimas Žygimanto Augusto jungtiniame herbe
- Alegsandro Jogailaičio taurė
|
Lietuvos etnografinių regionų herbai |
|
|
Aukštaitijos herbas | Dzūkijos herbas | Mažosios Lietuvos herbas | Suvalkijos herbas | Žemaitijos herbas | ||