Žemės grupės planetos
Žemės tipo planetos turi kietą paviršių ir yra sudarytos daugiausia iš silikatų. Saulės sistemoje tokios planetos yra Merkurijus, Venera, Žemė, Marsas ir nykštukinė planeta Cerera. Jos vadinamos Žemės grupe. Dujinės planetos skiriasi nuo Žemės tipo planetų tuo, kad greičiausiai visiškai neturi jokio kieto paviršiaus ir yra sudarytos daugiausiai iš vandenilio, helio ir vandens.
Struktūra redaguoti
Visos Žemės tipo planetos turi panašią struktūrą: metalinį, daugiausia iš geležies, branduolį ir silikatinę mantiją. Mėnulis taip pat panašus, tačiau neturi metalinio branduolio. Žemės tipo planetos pasižymi vulkanais, kanjonais, asteroidų paliktais krateriais. Šios planetos turi 'antrines atmosferas' – atmosferas, susiformavusias iš vulkanų išmetamų dujų ir dulkių didelio planetų geologinio aktyvumo metu ir iš kometų bei asteroidų liekanų. Tuo tarpu dujinių planetų atmosferos išliko tokios pačios, kokios buvo tik joms susiformavus. Teoriškai yra du Žemės grupės planetų tipai: vienų sudėtyje dominuoja silikatai (silikatinės planetos), kitų – anglies junginiai (anglies planetos).
Žemės grupė redaguoti
Saulės sistema turi keturias Žemės tipo planetas: Merkurijų, Venerą, Žemę ir Marsą ir vieną nykštukinę planetą: Cererą. Plutonas taip pat turi kietą paviršių, bet jis sudarytas daugiau iš ledo. Saulės sistemos formavimosi metu planetoidų buvo daugiau, bet jie jungėsi į didesnius darinius ir suformavo dabar esančias planetas. Iš Žemės grupės planetų tik Žemė turi aktyvią hidrosferą.
Planetų tankiai redaguoti
Palyginus Žemės grupės, Cereros ir dviejų didžiausių asteroidų tankius, matoma, kad tolstant nuo Saulės tankis mažėja.
| Objektas | Vidutinis tankis | Nesuspaustas tankis1 | Orbitos didysis pusašis |
|---|---|---|---|
Merkurijus
|
5,4 g cm-3 | 5,3 g cm-3 | 0,39 AU |
Venera 
|
5,2 g cm-3 | 4,4 g cm-3 | 0,72 AU |
Žemė 
|
5,5 g cm-3 | 4,4 g cm-3 | 1,0 AU |
Mėnulis 
|
3,3 g cm-3 | 3,3 g cm-3 | 1,0 AU |
Marsas 
|
3,9 g cm-3 | 3,8 g cm-3 | 1,5 AU |
Vesta 
|
3,4 g cm-3 | 3,4 g cm-3 | 2,3 AU |
Paladė 
|
2,8 g cm-3 | 2,8 g cm-3 | 2,8 AU |
Cerera 
|
2,1 g cm-3 | 2,1 g cm-3 | 2,8 AU |
1 Toks būtų planetos tankis, jei ji nebūtų „suspausta“ savo gravitacijos.
Žemės tipo planetos prie kitų žvaigždžių redaguoti
Dauguma iki šiol atrastų egzoplanetų yra dujinės milžinės, nes tokio tipo planetos lengviau aptinkamos. Tačiau žinoma ir Žemės tipo planetų. 2017 m. paskelbta apie žvaigždę TRAPPIST-1 su panašiomis planetomis.
Tipai redaguoti
- Silikatinės planetos
- Labiausiai paplitęs kietų planetų tipas. Silikatinės planetos turi geležies branduolį ir silikatinę mantiją.
- Geležies planetos
- Teorinis kietos planetos tipas. Tokios planetos beveik visos sudarytos tik iš geležies, todėl turi didesnius tankius ir mažesnius spindulius, nei kitos panašių masių kietos planetos. Merkurijaus geležies branduolys sudaro 60–70 % jo masės. Geležies planetos, kaip ir Merkurijus, turėtų formuotis aukštos temperatūros srityse arti žvaigždžių, jei proplanetiniame diske daug geležies.
- Planetos, neturinčios branduolio.
- Taip pat teorinis tipas. Tokios planetos yra sudarytos tik iš silikatų ir neturi geležies branduolio. Saulės sistemoje tokių planetų nėra, bet dauguma asteroidų ir meteoroidų tinka šiam tipui. Branduolio neturinčios planetos turėtų formuotis toliau nuo žvaigždžių.
- Anglies planetos
- Taip pat teorinis tipas. Šios planetos turėtų būti sudarytos iš anglies junginių. Saulės sistemoje yra panašių asteroidų.
- Superžemės
- Superžemės tai didelių masių Žemės tipo planetos.
Nuorodos redaguoti
- SPACE.com: Q&A: The IAU’s Proposed Planet Definition 16 August 2006 2:00 am ET
- BBC News: Q&A New planets proposal Wednesday, 16 August 2006, 13:36 GMT 14:36 UK