Žeimių dvaro koplyčia

koplyčia Lietuvoje

55°11′02″š. pl. 24°13′16″r. ilg. / 55.1838°š. pl. 24.2212°r. ilg. / 55.1838; 24.2212

Žeimių dvaro koplyčia
Savivaldybė Jonavos rajonas
Gyvenvietė Žeimiai
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta (įrengta) XVIII a.
Stilius barokas

Žeimių dvaro sodybos koplyčia, arba Žeimių sukilėlių koplytėlė – koplyčia Žeimiuose, į šiaurę nuo miestelio centro, kairėje Kauno gatvės pusėje prie kelio  232  VilijampolėŽeimiaiŠėta . Žeimių dvaro ansamblio dalis, XVIII a. mūrinis statinys.(unik. kodas 1350).[1] Apleistas statinys pagal arch. Ruslano Aranausko projektą 2014 m. buvo remontuojamas. Atidarytas ir pašventintas 2014 m. lapkričio 28 d.

Atnaujinta koplyčia ir jos aplinka

Istorija redaguoti

Koplytėlės istorija siejama su 1831 m. sukilimu. Žeimiškiai pasakodavo, kad Žeimių dvaro savininkas išdavęs sukilėlius rusams. Sukilėliai išdaviką dvarininką sugavę ir pakorę liepoje, augusioje toje vietoje, kur dabar ir stovi koplytėlė. Manoma, jog tikslesnes žinias apie ją suteikia Adomo Medekšos brošiūrėlė, parašyta lenkų kalba ir išleista 1877 m. Lvove. Joje teigiama, kad koplytėlę 1768 m. pastatęs Teodoras Medekša savo sūnaus, Baro konfederacijos dalyvio, atminimui. Jis buvo rusų šalininkų nudurtas ietimi prie Aukštosios Būdos (tarp Kauno ir Pilviškių).[2]

Pagal kitą versiją, ją statė Kosakovskiai, atsidėkodami likimui, kad Juozapas Antanas Kosakovskis, buvęs Napoleono adjutantas, ir Juozapas Dominykas Kosakovskis, Napoleono kariuomenėje vadovavęs lietuvių šaulių pulkui, sėkmingai grįžo iš rusų-prancūzų karo. Jei ši versija tikra, tai koplyčia būtų pastatyta XIX a.

Architektūra redaguoti

Koplyčia 3 aukštų, apskritimo formos plano, stogeliai dengti molio čerpėmis virš I ir II tarpsnių profiliuotų karnizų. I aukšto patalpoje yra įėjimas iš rytų pusės (nuo dvaro), išlikusi tinkuoto mūro mensa, II aukšte yra šventojo skulptūra. 2014 m. remonto metu čerpių danga pakeista skardine. Sutvarkyta teritorija: išgrįstas akmenimis takas, vejoje pastatyti apšvietimo prožektoriai.

Galerija redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. „Koplyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-04-02.
  2. Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. II t., 458 p.

Nuorodos redaguoti