Žalioji arbata
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Žalioji arbata – arbata, kurią gaminant lapelių oksidacijos procesas sustabdomas po minimalaus laiko. Ryte skinti lapeliai nevytinami, o oksidacija stabdoma kaitinant: naudojant garus (tradicinis japoniškas metodas) arba sausai kepinant karštose keptuvėse (tradicinis kiniškas metodas). Taip išsaugomos naudingos maistinės medžiagos – vitaminai, mineralinės medžiagos, teinai, taninai.
Arbatos lapai paliekami džiūti pavieniui arba suvynioti į mažus kamuoliukus, jeigu gaminama Parako arbata. Pastarasis procesas užima daug laiko ir dažniausiai taikomas tik aukštesnės kokybės Pekoe arbatoms. Arbata dažniausiai apdorojama praėjus 1-2 dienoms po derliaus nuėmimo.
Žaliosios arbatos ruošimas redaguoti
Žalioji arbata ruošiama ilgiau nei juodoji. Verdančiu vandeniu užpilama 3-4 kartus taip, kad užplikymo procesas truktų 8-10 minučių. Vandens temperatūra žaliajai arbatai – 80 °C-85 °C. Kuo aukštesnė lapų kokybė, tuo žemesnė turi būti temperatūra. Kad arbata iškart neatšaltų, indas, kuriame ji yra pritraukiama, taip pat turi būti pašildytas.
