Ūsakojai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Ūsakojai (Cirripedia) – vėžiagyvių (Crustacea) infraklasė, priklausanti žandakojams. Tai jūriniai vėžiagyviai, turintys iš kalkingų plokštelių kriauklę. Galva sunykusi, nes prisitvirtina galvos dalimi. Antenos ir burnos galūnės redukuotos. Galvos vietoj gali išaugti ilgas stiebelis arba padas. Jame esančios liaukos padeda prisitvirtinti prie substrato. Turi šeriuotas krūtinės kojas, kurios lyg ūsai tai išsitiesia, tai susisuka – taip gaudo planktoninius organizmus.

Gyvena ant uolų, banginių, vėžlių ir kitų jūros gyvūnų, gausiai padengia laivo povandeninę dalį. Daugiausia minta planktonu. Yra parazitinių rūšių. Nors randami iki 600 metrų gylio, labiau mėgsta seklias vietas, taip pat ir tokias kur atoslūgio metu atsidengia dugnas (taip gyvenantys ūsakojai gerai prisitaikę kurį laiką prabūti ore).

Ūsakojai turi dvi lervos stadijas, nauplijų ir po jo sekančią specifinę formą (vadinama cipridu). Nauplijaus stadija ilga, ji tęsiasi apie šešis mėnesius kurių metu gyvūnas maitinasi ir auga. Cipridas yra trumpa, nesimaitinanti prieš-suaugėlio stadija kurios pagrindinis tikslas – rasti tinkamą vietą galutiniam prisitvirtinimui. Cipridas ieško tinkamos vietos, liesdamas ir tirdamas paviršius savo pakitusiomis antenulėmis. Senkant atsargoms (ši stadija trunka daugiausa keletą savaičių) jis pamažu tampa mažiau išrankus. Radęs tinkamą vietą, cipridas prisitvirtina ir prasideda galutinė metamorfozė į suaugusį ūsakojį.

Kai kurie ūsakojai valgomi ir laikomi delikatesais.