Ūminis bronchitas
| Ūminis bronchitas | |
 Ligos diagrama] | |
| ICD-10 | J20-J21 |
|---|---|
| ICD-9 | 466 |
Ūminis bronchitas (lot. bronchitis acuta) – staiga prasidedantis bronchų gleivinės uždegimas,[1] kurio eiga paprastai esti trumpa ir gerybinė.
Ūminiu bronchitu serga apie 4-8 proc. žmonių, dažniausiai yra sergama pavasarį ir rudenį.[2]
Priežastys ir išsivystymas redaguoti
Ūminį bronchitą sukelia įvairūs mikroorganizmai (pneumokokai, stafilokokai, streptokokai ir kt), kurie dažniausiai intensyviai dauginasi viršutiniuose kvėpavimo takuose. Susidarius palankioms aplinkybėms (peršalus, įkvėpus dulkių, sutrikus širdies veiklai, susirgus gripu), jų gyvybinė veikla sustiprėja; tada stipriai dirginami kvėpavimo takai. Peršalus taip pat susidarius ligai palankioms sąlygoms, bronchų gleivinės kraujagyslės išsiplečia, gausiau išsiskiria gleivių, dėl to sutrinka bronchų motorika, ir sumažėja bronchų epitelinių ląstelių atsparumas mikroorganizmams, kurių, be to, labai pagausėja. Tuomet intensyviau kaupiasi leukocitai, bronchų sekretas darosi gleivinis-pūlinis. Prasidėjus bronchų spazmams, dėl uždegimo paburkus jų gleivinei, laikinai jiems užsikišus gleiviniu-pūliniu sekretu, susidaro sąlygos infekcijai skverbtis į smulkiausius bronchų išsišakojimus – bronchioles. Jiems pasiekus alveoles, atsiranda komplikacija – bronchopneumonija.
Klinika redaguoti
Ūminis bronchitas dažniausiai prasideda sloga ir faringitu arba praėjus 2-3 dienoms nuo jų pirmųjų reiškinių pasirodymo. Sergantieji skundžiasi kosuliu, skrepliavimu ir pablogėjusia bendra savijauta.[1] Pirmomis ligos dienomis paprastai skreplių nesti, vėliau pradeda išsiskirti nedaug gleivingų ir gleivingų-pūlinių skreplių. Kūno temperatūra dažniausiai būna subfebrili. Sunkesniais atvejais, prasidėjus smulkiųjų bronchų uždegimui ir ypač sunkiai gretutinei ligai (pvz., gripui), ji gali būti aukšta. Sergantieji prakaituoja, jų apetitas kiek pablogėja.
Apžiūrint galima, ypač kai liga yra sunki, pastebėti, jog kvėpavimas kiek padažnėjęs (kvėpuojama 20-30 kartų per minutę), kartais lūpas išberia pūslėmis (herpes labialis).
Tiriant kvėpavimo organų sistemą palpacijos ir perkusijos metodais jokių nukrypimų nuo normos nenustatoma. Auskultuojant vezikulinis kvėpavimas, ypač aiškiai girdima iškvėpimo fazė (mat orui patekti į alveoles yra nelengva, o iškvėpti jį pro paburkusiais bronchioles dar sunkiau) ir išplitę sausi arba neskambūs drėgni karkalai, kurių pobūdis priklauso nuo sekreto ypatybiu ir susikaupimo vietos. Tiriat ligonį rentgeno spinduliais, matyti kiek sustiprėjęs plaučių drūžėtumas. Tai rodo, kad visa kvėpavimo organų sistema yra hiperemiška. Jokių židininių pritemimų plaučiuose nebūna. Svarbiausi laboratorinio tyrimo objektai yra skrepliai ir kraujas. Skrepliai iš pradžių būna negausūs, tąsūs ir gleivingi. Po kelių dienų jų padaugėja, jie darosi skysti ir gleiviniai-pūliniai. Skrepliuose, tiriant mikroskopu, randama daug leukocitų, eritrocitų, mikroorganizmų. Periferiniame kraujyje didesnių poslinkių paprastai nebūna ENG ir leukocitų skaičiai paprastai esti normalūs arba tik šiek tiek padidėję.
Ligos eiga redaguoti
Dažniausiai jau po kelių dienų ligonis nustoja karščiuoti, mažiau prakaituoja. Per 1-2 savaites visiškai nustoja kosėti ir skrepliuoti. Nusilpusiems, kitomis ligomis sergantiems arba nerūpestingai besigydantiems, nesilaikantiems paskirto režimo bei pakartotinai peršalantiems žmonėms ūminis bronchitas gali komplikuotis-prasideda bronchopneumonija arba liga gali peraugti į lėtinį bronchitą.
Gydymas redaguoti
Sergantiems ūminiu bronchitu skiriama režimas, dieta, slaugymo priemonės ir vaistai. Sunkiau sergantiems ligoniams (labai karščiuojantiems) skiriamas namų stacionarinis, lengvai sergantiems – tausojantis ambulatorinis režimas. pastariesiems patariama pailginti poilsio valandų skaičių, ilgiau pagulėti po pietų ir vakare. Nustatatant dietą, patariama vartoti kuo daugiau askorbinės rūgšties turinčių maisto produktų, gerti karštų gėrimų (arbatos), vengti sunkiai virškinamo maisto (rūkytos ir riebios mėsos, konservų ir kt.).