Šventasis Sebastijonas − Romos imperijos laikų krikščionių kankinys, šventasis.

Pagal istorijas, Sebastijonas buvo Romos kareivis, kuris gyveno III a. imperatoriaus Diokletiano laikais. Sebastijonas esą buvo kilęs iš Milano ir tarnavo imperatoriaus apsaugoje. Jis atsivertė į krikščionybę ir stebuklingu būdu išgydė keletą žmonių, tarp kurių kurčnebylę Zoję ir luošą prefektą Chromatijų. Imperatoriaus nurodymu buvo sušaudytas strėlėmis ir paliktas numirti, nes neatsisakė krikščionių tikėjimo. Tačiau kita krikščionių šventoji, Šv. Irena, jį pagydė. Šv. Sebastijonas viešai pasmerkė imperatorių Diokletianą už krikščionių persekiojimą, buvo sumuštas lazdomis negyvai ir jo kūnas numestas į Romos pagrindinį nuotekų kanalą Cloaca Maxima. Jo palaikai esą buvo ištraukti ir palaidoti kažkur prie Romos Via Appia kelio.

Šv. Sebastijonas yra sportininkų[1][2], ypač lankininkų ir kareivių globėjas, pripažįstamas šventuoju tiek katalikų, tiek ortodoksų bažnyčių, įvairių kitų krikščionybės atšakų. Minėjimo diena − sausio 20. Stebuklingas Šv. Sebastijono pagijimas nuo oru atskriejusių strėlių buvo viduramžiais siejamas su galima dangiškąja pagalba nuo maro, todėl strėlėmis sušaudytas Šv. Sebastijonas dažnai vaizduojamas viduramžių ir renesanso XV−XVI a. mene. Keletos vietovių pavadinimai kilę nuo šventojo vardo, pavyzdžiui, Ispanijos San Sebastiano miesto. Romos Via Appia gatvėje pastatyta Šv. Sebastijono bazilika, kurioje saugomi esą su šventuoju susiję artefaktai. Ši bazilika ilgą laiką buvo viena iš 7 Romos piligrimystės bažnyčių.

Vaizdinių galerija redaguoti

Šaltiniai redaguoti

 
  1. „Šventieji globėjai“.
  2. „Šv. Sebastijonas“. Suarchyvuotas originalas 2017-09-14. Nuoroda tikrinta 2017-09-14.
  • Encyclopaedia Britannica
  • Lilian H. Zirpolo. Historical Dictionary of Renaissance Art. The Scarecrow Press, Inc. – 2008. p. 400-401