Špandau kalėjimas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Špandau karo nusikaltėlių kalėjimas (vok. Kriegsverbrechergefängnis Spandau) 1946–1987 m. veikė britų okupuotame Berlyno sektoriuje. Jame kalėjo Niurnbergo tribunole nuteisti reicho kariškiai ir funkcionieriai.
Istorija redaguoti
Kalėjimas buvo pastatytas 1876 m., o nuo 1879 m. tapo kariniu kalėjimu. Nuo 1919 m. jame vėl buvo laikomi ir civiliai asmenys.
Po 1933 m. Reichstago padegimo proceso Špandau kalėjime buvo laikomi taip vadinami prevenciškai suimtieji asmenys, antinacinės kovos dalyviai. Iki karo pradžios vienu metu čia kalėdavo apie 600 žmonių.
Nuo 1945 m. čia buvo laikomi tarptautinio Niurnbergo karo tribunolo bei vėlesnių procesų metu nuteistieji asmenys. Palaipsniui kalinčiųjų skaičius mažėjo, o nuo 1966 m. čia liko tik vienas kalinys – iki gyvos galvos nuteistas Rudolfas Hesas.
Špandau kalėjimas (be skrydžių saugumo centro) Šaltojo karo metu buvo vienintelė įstaiga, bendrai valdoma visų keturių sąjungininkų valstybių. Kalėjimo administracija keitėsi kas mėnesį, keičiant šalies vėliavą ant stiebo, esančio prieš sąjungininkų Kontrolinės tarybos pastatą.
1987 m. mirus paskutiniam kaliniui R. Hesui, Špandau kalėjimo pastatas buvo nugriautas, o susmulkintos statybinės atliekos išpiltos Šiaurės jūroje. Kalėjimo vietoje įrengta The Britannia Centre.
Kalėjimo pastatas redaguoti
Špandau kalėjimo pastatas buvo raudonų plytų ir turėjo įrengtą kelių lygių apsaugos sistemą:
- 5 m aukščio siena
- 10 m aukščio siena
- 3 m aukščio siena su elektros įtampa
- dygliuotos vielos tvora.
Kalėjime buvo 132 kameros, kuriose įrengta 600 vietų. Kameros ilgis buvo apie 3 m, plotis – 2,7 m, aukštis – 4 m.
Apsauga – šimtas TSRS, Britanijos, JAV ir Prancūzijos karių. Kalėjimo išlaikymas per metus kainavo apie milijoną USD.
Vidiniame kalėjimo kieme buvo įrengtas sodas, kuriame daugelis nuteistųjų turėjo savo prižiūrimą sklypelį. Karlas Denicas augino ankštines daržoves, Valteris Funkas – pomidorus, Albertas Špėras – gėles.
Kaliniai redaguoti
| Nr. | Kalinys | Nuosprendis | Baigė kalėti | Pareigos nacių valdžioje | Mirties data | Pastabos |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1. | Balduras von Širachas | 20 metų | 1966 m. spalio 1 d. | Hitlerjugendo lyderis, reicho vietininkas Vienoje | 1974 m. rugpjūčio 8 d. | kalėjo visą bausmės laiką |
| 2. | Karlas Denicas | 10 metų | 1956 m. spalio 1 d. | grosadmirolas, karinio jūrų laivyno vadas, 1945 m. – paskutinis reichsprezidentas | 1980 m. gruodžio 24 d. | kalėjo visą bausmės laiką |
| 3. | Konstantinas Neiratas | 15 metų | 1954 m. lapkričio 6 d. | 1932–1938 m. – Užsienio reikalų ministras, 1939–1941 m. – Bohemijos ir Moravijos reichsprotektorius | 1956 m. rugpjūčio 14 d. | išlaisvintas anksčiau laiko dėl sveikatos būklės |
| 4. | Erikas Rėderis | iki gyvos galvos | 1955 m. rugsėjo 26 d. | grosadmirolas, karinio jūrų laivyno vadas iki 1943 m. | 1960 m. lapkričio 6 d. | išlaisvintas anksčiau laiko dėl sveikatos būklės |
| 5. | Albertas Špejeris | 20 metų | 1966 m. spalio 1 d. | ginkluotės ir karinės pramonės reichsministras, reicho sostinės vyr.architektas | 1981 m. rugsėjo 1 d. | kalėjo visą bausmės laiką |
| 6. | Valteris Funkas | iki gyvos galvos | 1957 m. gegužės 16 d. | Ekonomikos reichsministras, Reichsbanko prezidentas | 1960 m. gegužės 31 d. | išlaisvintas anksčiau laiko dėl sveikatos būklės |
| 7. | Rudolfas Hesas | iki gyvos galvos | mirė kalėjime | Fiurerio pavaduotojas iki 1941 m. | 1987 m. rugpjūčio 17 d. | nusižudė |
Nuorodos redaguoti
