Šluotinis raipstas
| Cytisus scoparius | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Šluotinis raipstas (Cytisus scoparius) | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
|
Šluotinis raipstas (Cytisus scoparius, sin. Sarothamnus scoparius; dar žinomas kaip zuikiakrūmis, zuikio rūtai) – pupinių (Fabaceae) šeimos krūmų rūšis. Paplitęs Europoje (Centrinėje, Pirėnų pusiasalyje, Britų salose, pietų Skandinavijoje).
Aukštis 1-3 m, retai pasiekia 4 m. Pagrindinės šakos apie 5 cm storio. Lapai smulkūs, 5-15 mm ilgio. Pavasario pabaigoje – vasaros pradžioje šluotinis raipstas gausiai sužydi geltonais kvapniais žiedais. Vasaros pabaigoje suformuoja 2-3 cm ilgio juodas ankštis, kurios išdžiūvusios „šaudo“ sėklas.
Auga sausose smėlėtose dirvose, saulėtose vietose (pakelėse, atvirose kalvų pašlaitėse). Dažnai auginamas kaip dekoratyvinis augalas.
Lietuvoje – invazinis augalas. Daugiausia paplitęs Kuršių nerijoje, Dzūkijoje, Šiaulių apskrityje. Jis šalyje pradėjo sparčiai plisti XX a. antroje pusėje, kai pradėtas veisti miškuose, pamiškėse, smėlynuose, siekiant sutvirtinti erozijos veikiamą dirvožemį. Tačiau tankūs šluotinių sausakrūmių sąžalynai stelbia vietines augalų rūšis, keičia dirvožemio sudėtį, todėl pradeda augti kitos augalų rūšys.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Žalumynai Velykų stalui: skinkite ne pataisus, o invazinį zuikiakrūmį, Kauno diena, 2018 m. kovo 27 d.
