Šlapimo organų sistema
Šlapimo šalinimo organai – žmogaus ir kitų stuburinių gyvūnų organų sistema, su šlapimu šalinantys iš organizmo medžiagų apykaitos produktus bei kitas nereikalingas medžiagas ir reguliuojantys organizimo skysčių, druskų kiekį bei šarmų – rūgščių balansą. Be to, šlapimo organuose šlapimas surenkamas ir iš jų pašalinamas.
| Šlapimo organų sistema | |
|---|---|
 | |
| Duomenys | |
| Klasifikacija | |
| Lotyniškai | systema urinarium |
| MeSH | D014551 |
| TA98 | A08.0.00.000 |
| TA2 | 3357 |
| FMA | 7159 |
Šlapimo šalinimo organams priklauso:
Šlapimo šalinimo organų sistema organizme atlieka dvi funkcijas. Ji išlaiko kraujyje ištirpusių druskų pusiausvyrą ir šalina iš kraujo medžiagų apykaitos produktus. Šie produktai yra ir organiniai, ir neorganiniai junginiai, jie dar vadinami katabolitais. Tai yra šlapalas, šlapiminė rūgštis, amoniakas ir kitos medžiagos, kurios pašalinamos kartu su šlapimu. Šalinimo funkcijas atlieka inkstai ir šlapimo takai.
Šlapimo gamyba redaguoti
Susidarant šlapimui inkstuose, svarbūs 3 fiziologiniai procesai:
- Glomerulinė filtracija
- Ankstyvasis inkstų filtrato kitimas
- Vėlyvasis inkstų filtrato kitimas
Glomerulinė filtracija redaguoti
Filtracijos proceso metu vanduo ir kraujo plazmoje ištirpusios mineralinės medžiagos patenka į glomerulo kapsulės ertmę. Per pamatinę membraną gali filtruotis tik vanduo ir smulkiamolekulės medžiagos, tačiau kraujo ląstelėms bei baltymams ji nepralaidi, todėl fiziologinėmis sąlygomis šlapime jų neturėtų būti. Pažeidus filtracinę membraną, pakis tiek kraujo, tiek filtrato sudėtis.
Ankstyvasis inkstų filtrato kitimas redaguoti
- Vyksta proksimaliniuose vingiuotuose nefrono kanalėliuose (būdinga sekrecija ir reabsorbcija). Sekretuojami H+ jonai. Reabsorbuojama: gl, AR, Na+, Cl-, H2O, K+.
- Nusileidžiančioje Henlės kilpos dalyje (būdinga tik reabsorbcija). Reabsorbuojamas H2O. Šlapimas koncentruojasi (skysčio mažėja, dalelių daugėja).
- Kylančioje Henlės kilpos dalyje (būdinga sekrecija ir reabsorbcija). Reabsorbuojama: NaCl, K+. Sekretuojamas šlapalas. Šlapimas prasiskiedžia.
- Distaliniuose vingiuotuose nefrono kanalėliuose (būdinga reabsorbcija ir sekrecija). Reabsorbuojamas toliau NaCl. Sekretuojami H+ ir K+.
Vėlyvasis inkstų filtrato kitimas redaguoti
- Vyksta surenkamuosiuose inkstų kanalėliuose (būdinga ir reabsorbcija, ir sekrecija). Reabsorbuojama: H2O, NaCl, šlapalas. Sekretuojama: H+ ir K+.
Šlapimo nutekėjimas redaguoti
Pasigaminęs inkste šlapimas surenkamaisiais kanalėliais ir specialiais latakėliais į inkstų taureles, inksto geldelę, o iš jos – į šlapimtakį. Tai porinis vamzdelis, kurio sienelė turi raumenų skaidulų. Juo šlapimas nuteka į šlapimo pūslę. Tai elastingas, storą raumeninį sluoksnį turintis maišelis. Jis atlieka rezervuaro vaidmenį. Pūslėje telpa apie 250–400 cm³ šlapimo. Iš šlapimo pūslės šlaple šlapimas pašalinamas iš organizmo.
Žmogaus šlapimo sistemos fiziologija redaguoti
Inkstai per parą perdirba maždaug 2600 ml šlapimo. Šlapimas yra sudėtingas cheminis junginys, kintantis priklausomai nuo organizmo būklės ir maitinimosi. Sveiko žmogaus jis būna gelsvos spalvos. 1000-yje ml šlapimo yra 950 ml vandens, 20 ml organinių medžiagų (šlapalo ir šlapiminės rūgšties) ir neorganinių (chloridų, fosfatų, karbonatų ir amoniako). Aplinkoje esančioms bakterijoms veikiant amoniakas fermentuojasi ir virsta amonio karbonatu. Šlapiminė rūgštis, jei greitai su šlapimu nepasišalinama, susilaiko kraujyje, susikaupia audiniuose ir sukelia stiprius skausmus (podagra). Fosfatai, kaip ir šlapiminė rūgštis, gali kristalizuotis inkstų geldelėse ar šlapimo pūslėje. Iš šių kristalėlių gali pradėti formuotis inkstų akmenys arba smėlis, kuriems slenkant šlapimo takais žmogui skauda. Pažeidus inkstų kūnelius ir kanalėlius, atsiranda nepakankamumas: nepašalintos šalintinos medžiagos (azoto junginiai, nitratai) ima kauptis kraujuje, sukeldamos organizmo intoksikaciją, vadinamąją uremiją.
Pirminio šlapimo sudėtis redaguoti
Skystis, esantis glomerulo kapsulėje, vadinamas glomerulo filtratu. Jį sudaro vanduo; mineralinės medžiagos: Na, K, Cl; nebaltyminės azotinės medžiagos: šlapalas, šlapimo rūgštis, kreatininas; organinių medžiagų molekulės: gliukozė, aminorūgštys. Taigi, pirminio šlapimo sudėtis yra labai panaši į kraujo plazmos sudėtį. Todėl pirminis šlapimas dar gali būti vadinamas kraujo plazmos ultrafiltratu.
Literatūra redaguoti
- V. M. Baixauli, M. Negri, „Anatomija. Žmogus“, „Šviesa“, 1999 m., (50 – 52 psl.) ISBN 5-430-02714-6
- E. Kėvelaitis - “Žmogaus fiziologija”, LSMU, 2006m.
|
Šis straipsnis apie anatomiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |