Šklovas

Šklòvas  (blrs. Шклоў, rus. Шклов) – miestas rytų Baltarusijoje, Dniepro upės pakrantėje, 35 km į šiaurę nuo Mogiliavo, rajono centras. Yra XVIII a. rotušė, sinagoga, miesto sodas, šv. Petro ir Povilo bažnyčia (pastatyta 1849 m.), paminklas agurkui (pastatytas 2007 m.).

Šklovas blrs. Шклоў, rus. Шклов
Miesto rotušė
Šklovas 54°13′0″ š. pl. 30°17′0″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė	Baltarusija
Sritis	Mogiliavo sritis
Rajonas	Šklovo rajonas
Įkūrimo data	1520 m.
Gyventojų (2022)	15 167
Vikiteka	Šklovas

Paminklas traktoriui Šklove

Etimologija

Miestas pavadintas pagal pro jį tekantį upelį – Šklovką.

Istorija

Miestas pirmą kartą paminėtas 1520 m. pasiuntinio Sigizmundo Herberšteino diplomatinės kelionės į Maskvą ataskaitose.

Šklovas nuo XIII a. pabaigos iki 1772 m. ATR padalijimo priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. XVI a. II pus. – XVII a. I pus. miestas ir visa Šklovo grafystė priklausė Jonui Karoliui Chodkevičiui ir jo broliui Aleksandrui, vėliau – iki XVIII a. I pus. – Kazimierui Jonui Sapiegai. Aleksandras Chodkevičius 1619 m. Šklove fundavo domininkonų vienuolyną, kuriam padovanojo savo privačią biblioteką. 1832 m. vienuolynas Rusijos caro valdžios nurodymu buvo uždarytas.

1762 m. Šklovui suteiktos Magdeburgo teisės. Po 1772 m. ATR padalijimo Šklovas tapo Rusijos imperijos dalimi. 1773–1777 m. buvo Šklovo apskritis Mogiliavo gubernijoje. XIX a. buvo Mogiliavo apskrities Šklovo valsčiaus centras. 1925 m. gavo miesto teises.

Žymūs žmonės

• Šklove savo karjerą pradėjo Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, kuris: 1982–1983 m. buvo kolūkio „Udarnik“ (Šklovo raj.) pirmininko pavaduotojas, 1983–1985 m. – Šklovo statybos medžiagų kombinato direktoriaus pavaduotojas, 1985–1987 m. – Šklovo raj. Lenino kolūkio partkomo sekretorius, 1987–1994 m. – sovchozo „Gorodec“ (Šklovo raj.) direktorius.