Šimtosios beždžionės efektas

Šimtosios beždžionės efektas – tai reiškinys, kai kritinio dydžio gyvūnų grupei išmokus kažkokį naują elgesį, toks pats elgesys pradeda plisti ir tarp kitų to regiono, o vėliau ir viso pasaulio gyvūnų, net jei jie tarpusavyje neturi jokių kontaktų. Vėliau pradėta manyti, kad tai būdinga ir žmonėms, kalbant apie naujas idėjas ir tikėjimus.

Japonijos makakos, eksperimento dalyvės

Pradžią šiam suvokimui davė „šimtosios beždžionės istorija“, aprašyta 1979 metų Lyall Watson knygoje „Lifetide“. Joje teigiama, kad autorius stebėjo mokslininkų eksperimentus su makakomis Košimos saloje (Japonija). Dalis beždžionių išmoko nusiplauti batatus vandenyje, ir šis naujas elgesys pradėjo plisti tarp kitų beždžionių įprastu būdu – stebint ir mėgdžiojant. Tačiau kai buvo pasiekta kritinė taip besielgiančių makakų riba, vadinamasis „šimtosios beždžionės“ skaičius, jis pradėjo plisti ir tarp gretimų salų beždžionių, neturėjusių jokio kontakto su Košimos salos gyvūnais.

Dar labiau šią istoriją išpopuliarino Ken Keyes savo knygoje Šimtosios beždžionės efektas (ang. The Hundredth Monkey Effect). Nuo tada istorija tapo plačiai pripažįstama kaip faktas, ir net buvo įtraukta į kai kuriuos vadovėlius. Rupert Sheldrake šimtosios beždžionės efektą naudojo kaip įrodymą morfogenetinių laukų (kita pseudomokslinė teorija) egzistavimui pagrįsti.

1985 metais Elaine Myers iš naujo peržiūrėjo Watsono knygoje minėtą eksperimentą ir atskleidė, kad Japonijos Beždžionių Centro tyrimų minėtoje saloje ataskaitos iš esmės skiriasi nuo „Lifetide“ knygoje aprašytų. Jose tik rašoma, kaip batatų plovimo įprotis paplito tarp tos pačios grupės beždžionių ir jo vėliau nuo mažens mokėsi jų palikuonys. Nėra jokio įrodymo, kad toks elgesys būtų paplitęs kitose salose ir nė vienas iš ten dirbusių tyrinėtojų niekada nėra teigęs nieko panašaus.

Nors mitui pradžią davusi istorija paaiškėjo esanti išgalvota, o paties efekto egzistavimui nėra jokių įrodymų, šimtosios beždžionės efekto mitas iki dabar labai populiarus tarp naujojo amžiaus tikėjimų.

Nuorodos redaguoti